Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Žiobris, paprastasis žiobris (Vimba vimba)
Žuvies kūnas: vidutinio aukščio, pailgas, plokščiais šonais. Galva pailga, žiotys apatinės, pusmėnulio formos. Dantys išsidėstę 1 eile, šonuose suspausti. Analinis pelekas sąlyginai ilgas. Žvynai gana stambūs, laikosi tvirtai, šoninėje linijoje 57-63 žvynai. Juostose tarp galvos ir nugarinio peleko ir tarp pilvo pelekų ir analinio peleko žvynų nėra.
Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Pelekai pilkšvai juosvos spalvos, tik krūtininiai ir analinis gelsvi. Uodegos stiebelis iš nugaros ir pilvo pusės - briaunotas.
Žiobriai gyvena iki 17 metų, auga gana greitai, užauga iki 60 cm ilgio ir 3 kg svorio. Iki 5 metų amžiaus auga greitai, priauga apie 5-7 cm per metus. 3 metų amžiaus sveria 50-90 g, 4 metų - 100-180 g, 5 metų - 190-290 g, 6 metų - 275-360 g. Dažniausiai sugaunami 7-10 metų amžiaus, 25-35 cm ilgio ir iki 1 kg svorio žiobriai.
Paplitimas: Paprastieji žiobriai paplitę Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinuose. Panašūs porūšiai paplitę: Vimba vimba carinata - Juodosios ir Azovo jūrų, Vimba vimba persa - Kaspijos jūros, Vimba vimba tenella - Juodosios jūros baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje: Dažna verslinė žuvis. Nerštui iš Baltijos jūros migruoja į upes, o maitintis iš upių migruoja į jūrą. Pastačius Kauno hidroelektrinę žiobriai nepasiekia savo įprastų nerštaviečių Nemuno aukštupio ir vidurupio baseine, o migruoja tik į Nemuno žemupio baseino upes. Pastaraisiais dešimtmečiais žiobrių Lietuvoje daugėja.
Nerštas: Lytiškai subręsta 4 metų amžiaus. Iš Baltijos jūros migruoja neršti į upes spalio-lapkričio ir balandžio-gegužės mėnesiais. Neršia giliose upių vietose esant 11-13°С vandens temperatūrai. Mėgsta nerštavietes su stambaus smėlio dugnu. Vislumas - 50-70 tūkst. ikrų, jie gelsvi, lipnūs.
Mityba: jaunikliai minta planktonu, suaugusios žuvys - dugno bestuburiais, vėžiagyviais, moliuskais, vabzdžių (ypač chironomidų) lervomis, žaliaisiais dumbliais.
Gyvenimo būdas: Žiobriai plaukioja būriais, įprastai iš vienodo dydžio ir amžiaus žuvų. Žiobriai mėgsta gilias upių vietas su jaučiama srove ir visada šviežiu vandeniu, dažnai laikosi netoli akmenuotų rėvų. Neršto metu migruoja prieš srovę gana dideliais atstumais; nerštui pasibaigus grįžta į jūrą.
Žvejyba: Vertinga verslinė žuvis, vertingiausia iš visų Lietuvos karpinių žuvų. Žiobrių mėsa delikatesinė - labai švelnaus skonio.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis