Lašiša. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Lašišinės (Salmonidae)
Lašiša, atlantinė lašiša (Salmo salar)
Lašiša

Žuvies kūnas: verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.Užauga iki 1,5 m ilgio ir 40 kg svorio.

Paplitimas: Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajuonuose iki Karos jūros imtinai - Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose.

Paplitimas Lietuvoje: Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Nerštas: Subręsta 4-5 metų amžiaus, būdamos 40-45 cm ilgio. Neršia spalio-apkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas - iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia nuo 2-3 iki 4 kartų. Užaugusios iki 10-15 cm ilgio lašišaitės migruoja į jūrą. Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.

Mityba: Jaunos lašišos maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, vėliau ir žuvimis.