Šeima: Plekšninės (Pleuronectidae)
Upinė plekšnė, Lestė vienpusė (Platichthys flesus trachurus)
Kūnas: suplotas, apaugęs cikloidiniais žvynais. Abi akys yra viršutinėje kūno pusėje. Kūno viršutinė dalis geriau išsivysčiusi - geriau išsivystęs skeletas, yra pelekai, ryškesnės spalvos. Plekšnių krūtininiai pelekai yra iš abiejų kūno pusių. Apatinė kūno pusė šviesiai gelsva. Šoninė linija beveik tiesi.
Plekšnės užauga iki 60 cm ilgio, dažniausiai pasitaiko iki 50 cm ilgio žuvys. Maksimalus svoris - 14 kg.
Paplitimas: Gyvena šiaurės-rytų Atlanto ir Viduržemio jūros pakrantėse, upių žiotyse. Arealas: nuo Barenco, Baltosios ir Baltijos jūrų iki Graikijos, Turkijos, Juodosios jūros, Šiaurės Afrikos pakrančių. Gali gyventi ir jūrų ir gėlame vandenyje.
Paplitimas Lietuvoje: Gyvena Baltijos jūroje, jaunos plekšnės sutinkamos visose Kuršių mariose. Lietuvoje paplitęs porūšis Platichthys flesus trachurus.
Nerštas: Lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus. Neršia jūroje, 25-40 m gylyje, vasario-gegužės mėnesiais (priklausomai nuo vandens temperatūros). Ikrai plaukioja vandenyje, prieš išsiritimą nusileidžia ant dugno. Vislumas - iki 2 mln. ikrų. Embrionai vystosi 11 dienų.
Mityba: Mailius minta zooplanktonu, suaugusios plekšnės - moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis ir kitais gyvūnais. Dantys labai stiprūs, todėl jos gali misti ir gyvūnais su tvirtu kiautu.
Gyvenimo būdas: Gyvena po vieną, tik nerštui susirenka didelėmis grupėmis. Plekšnės gali gyventi ir jūrų ir gėlame vandenyje. Įprastai guli ant dugno, kvėpuodamos per žiaunas esančias viršutinėje kūno dalyje. Plekšnės gali keisti savo spalvą prisitaikydamos prie aplinkos. Įprastai viršutinė kūno dalis ruda su geltonomis, rudomis ar juodomis dėmelėmis. Kada reikia plekšnė gali pakeisti savo spalvą - įgyti smėlio, dumblo spalvą, netgi, imituodama žvyrą, pasidengti dėmelėmis. Spalvos pasikeičia per keletą dienų, tuo metu plekšnės užsikasa smėlyje.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis