Upių labirintasKelionės į Gruziją

Ožka. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Ožka (Pelecus cultratus)
Ožka

Žuvies kūnas: ilgas, siauras, kiek išlenktas, iš šonų suplotas. Labai graži žuvis, ilgais krūtinės pelekais, tviska sidabru. Nugara nuo pilkšvai žalios iki žalsvai žydros spalvos, pelekai pilkšvi, pilvas šviesus, rožinio atspalvio. Nugaros ir uodeginis pelekas pilki, kiti pelekai pilkai gelsvoki. Žiotys viršutinės, gana didelės. užriestos į viršų. Šoninė linija arti pilvo, vingiuota. Ant pilvo yra nežvynuota briauna.
Ožkos gyvena iki 13 metų, augia vidutinišku greičiu, užauga iki 60 cm ilgio ir 2 kg svorio. Dažniausiai sugaunamos 0,5 kg sveriančios ožkos.

Paplitimas: gyvena į Baltijos, Kaspijos, Juodosios jūras įtekančių upių baseinuose. Gyvena apysūriuose ir gėluose vandenyse: jūrose ties upių deltomis, didelėse upėse, jų patvankose, ir kai kuriuose dideliuose pratakiuose ežeruose.

Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje dažna, dažniausiai ožkos sutinkamos Nemuno žemupyje, Kuršių mariose; kitose upėse paplitusios negausiai. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pasitaiko retai.

Nerštas: Lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, apie 20 cm ilgio ir 80-100 g svorio. Nerštas prasideda vandeniui sušilus iki 12-13°С, įprastai patvinusiose upėse ir trunka apie 3-4 paras. Ožkos įprastai neršia upių vagose 1,5-5 m gylyje, arba rėvose, seklumose su stipria srove. Nerštas intensyviausias ryte, ypač esant rūkui. Neršiančios ožkos iššoka iš vandens iki 0,5 m, sukasi vienoje vietoje, vanduo atrodo verdantis. Ikrai stambūs, 1,3-2 mm dydžio. Išorinis ikro apvalkalas vandenyje labai išpampsta, vidinis apvalkalas atsiskiria nuo trynio, ir ertmę po juo užpildo vanduo. Ikrai plaukia pasroviui. Patvankose ir ežeruose ožkos įprastai neršia turbulentiškose, turtingose deguonimi vandeniu vietose: prieš upių žiotis, šaltiniuotose vietose. Ikrai visą laiką juda vandenyje. Vislumas 4,5-60 tūkst. ikrų. Ikrai vystosi plaukdami pasroviui, ir mailius dažnokai išsirita už keleto šimtų kilometrų nuo neršto vietos. Ikrai, dėl įvairiausių priežasčių atgulę ant dugno, žūsta.

Mityba: Ožkos plaukioja greitai, medžioja smulkias žuvis (kuojų, aukšlių, gružlių ir kt. mailių), vandens paviršiuje gaudo vabzdžius, taip pat minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, jaunos žuvys - zooplanktonu.

Gyvenimo būdas: Pavasarį ožkos susiburia į didelius būrius, prieš srovę migruoja į nerštavietes, rudenį migruoja pasroviui į žiemojimo vietas. Vasarą ožkos laikosi giliai upių vagose, dažnai iškildamos į paviršių. Žiemoja giliose, ramiose duobėse upių žemupiuose.
Ožkos aktyviai maitinasi tik šiltuoju metų metu, kai vandens telkiniuose daug pašaro.

Žvejyba: Įprastai gaudomos plūdine meškere masalą prilaikant srovėje, viduriniuose ar paviršiniuose vandens sluoksniuose. Masalui geriausiai naudoti uodo trūklio, musių lervas, sliekus. Kartais ožkos pagaunamos meškeriojant karšius ir plakius prišertose vietose.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis