Šeima: ungurinės, upiniių ungurių (Anguillidae)
Ungurys (Anguilla anguilla)
Žuvies kūnas: ilgas cilindriškos formos. Galva nedidelė, pailga šonuose kiek suplota. nugara rusvai-žalsva, pilvas gelsvai-baltas. Akys nedidelės, išsidėsčiusios virš žiočių kampų, geltonai-bronzinės spalvos. Nugara tamsi, pilvas gelsvas ar baltas. Oda stora, gleivėta, slidi padengta labai smulkiais žydais. Burna pilna smulkių ir aštrių dantų. Unguriai gyvena iki 25 metų ir užauga iki 2 m ilgio ir 5 kg svorio.
Laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną. Esant dideliems karščiams unguriai gali pakilti į vandens paviršių ir slėptis augalų šešėlyje. Dažniausiai tūno įvairiose slėptuvėse: povandeniniuose urvuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ar dumble. Mažesni unguriai laikosi arčiau krantų tuo tarpu didesnieji gentainiai laikosi gelmėje.Paplitimas: paplitęs Europos pakraščiuose nuo Baltosios iki Juodosios jūrų. Daugiausia ungurių yra Vakarų Europoje. Gana gausus ir Baltijos jūroje, iš kur upėmis bei perkasais retkarčiais pasiekia net Volgą ir pagaunamas net tos upės deltoje.
Ungurių lervos anksčiau buvo laikomos atskira žuvų rūšimi - stikliniais unguriais (Leptocephalus brevirostris). Jas Golfo srovė neša iš Sargaso jūros į šiaurės rytus. Trečiųjų gyvenimo metų rudenį lervos pasiekia Europos pakrantes. Čia užauga iki 6-7 cm ilgio unguriukai. Jie kyla upėmis ir pasiekia ežerus. Čia jų kūnas tampa gelsvas. Užaugę, sidabrinės spalvos unguriai migruoja atgal į jūrą.
Paplitimas Lietuvoje: Laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną. Esant dideliems karščiams unguriai gali pakilti į vandens paviršių ir slėptis augalų šešėlyje. Dažniausiai tūno įvairiose slėptuvėse: povandeniniuose urvuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ar dumble. Mažesni unguriai laikosi arčiau krantų tuo tarpu didesnieji laikosi gelmėje
Nerštas: Artėjant neršto laikui ungurio mitybos organai apmiršta ir užleidžia vietą ikrams ar pienėms. Beveik visą savo gyvenimą unguriai praleidžia gėlame vandenyje. Pavasarį arba rudenį, kai vanduo upėse pakilęs, suaugę unguriai keliauja į vakarinę Atlanto vandenyno dalį, Sargaso jūrą. Neršia balandžio-gegužės mėnesiais 400-500m gylyje. Patelė išleidžia apie puse milijono ir daugiau ikrų. Neršia tik kartą per gyvenimą, po neršto žūva.
Mityba: Maitinasi nakties metu priekrantės zonose, sėkliuose, tačiau maitinasis ir dieną jei maistas yra netoli. Minta vabzdžių lervomis, moliuskais, varlėmis, smulkiomis žuvelėmis, ikrais. Labiausiai aktyvūs unguriai šiltuoju metu laiku.