Birvėta teka Lietuvoje, Ignalinos rajone, ir Baltarusijoje, Dysnos dešinysis intakas.
Upės ilgis 68 km (Lietuvoje 65km), baseino plotas 1613 km²(Lietuvoje 818 km²). Prasideda prie Kirkučių. Teka į rytus. Nuo Kančiogino ežero iki Erzvėto ežero vadinama Kančiogina, nuo Erzvėto ežero iki Kamojos žiočių - Erzvėta, žemiau - Birvėta. Įteka į Dysną 109 km nuo jos žiočių. Slėnis negilus, platus, pelkėtas. Vidutinis nuolydis iki Marūniškės 315 cm/km, žemiau 27 cm/km. Vidutinis debitas žiotyse 13 m³/s, prie Lietuvos - Baltarusijos sienos 6,6 m³/s. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas nelabai įdomus.
Visus metus
Vasarą vaga vietomis užželia
ZW
Upės ekologinė būklė - vidutinė
Atstumai upe
37.2 Erzvėta išteka iš Erzvėto ežero. Upė lėtai teka pelkėtomis pievomis. Krantai žemi, vietomis pelkėti, pliki, vietomis apaugę pavieniais medžiais ir krūmais. Keliose vietose prie upės priartėja miškas. Vagos plotis 5-25 m. Vidutinis nuolydis iki Pivorų 29 cm/km.
37.0 Tiltas. Erzvėtas.
35.9 dš. Pošiūnai.
32.4 dš. Čekupis.
30.3 Kabantis pėsčiųjų tiltas. kr. Kelpučiai. Upės krantuose (kiek toliau nuo jų) pasirodo nedideli miškai. Krantai vietomis apaugę pavieniais medžiais.
29.1 Tiltukas.
25.3 dš. Šakelėlė. Kelio Adutiškis - Didžiasalis tiltas. dš. Kliukai.
24.0 dš. Svyla. dš. Pečiurkos.
21.8 Geležinkelio tiltas. dš. Kėkštai. kr. Didžiasalio kolektyviniai sodai.
20.5 dš. Kamoja. dš. Kėkštai. Upės nuotėkis padvigubėja. Upės plotis 30-40 m, srovė lėta. Upės krantai apaugę pavieniais medžiais.
18.9 dš. Vilekos.
17.0 dš. Sapliai. Virš upės aukštos įtampos linija.
14.4 Tiltas. kr. Kukučiai. dš. Pivorai.
14.0 kr. prasideda tvenkiniai, upės vaga ištiesinta. Upės plotis 15 m.
10.3 Tiltas. dš. Lazinkos. kr. tvenkiniai baigiasi.
10.2 dš. Juodasai upelis.
10.0 kr. intakas iš tvenkinių. Ištiesintas upės ruožas baigiasi.
9.6 dš. Rimaldiškė. Upės krantai pliki.
5.9 Tiltukas. Toliau Birvėta teka Lietuvos - Baltarusijos siena.