Šeima: Eršketinės (Acipenseridae)
Baltijos aštriašnipis eršketas, atlantinis aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus)
Žuvies kūnas: ilgas, pilvinė dalis tiesi, nugarinė iškili, Išilgai kūno eilės stambių rombiškų kaulinių plokštelių. Nugara melsvai juodos ar rudai alyvinės spalvos, šonai šviesesni, pilvas baltas. Apatinė lūpa skersai padalyta į 2 dalis. Aštriašnipiai eršketai gyvena apie 60 metų. Didžiausias patinėlių žinomas kūno ilgis 403 cm, patelių - 430 cm. Svoris iki 370 kg. Dažniausiai subrendę patinai sveria apie 30–45 kg, patelės apie 50–110 kg.
Paplitimas: Atlanto vandenyne prie Šiaurės Amerikos žemyno rytinių pakrančių, Šv. Lauryno įlankoje ir gretimose upėse - nuo Labradoro pusiasalio rytinės dalies, iki JAV Floridos valstijos.
Prieš išnykimą, Baltijos aštriašnipiai eršketai gyveno Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos upių, įtekančių į Baltijos jūrą, baseinuose. Vienas paskutinių Atlantinių aštriašnipių eršketų buvo sugautas 1996 metais prie Vakarų Estijos salyno salų. Jo kūno ilgis siekė 2,9 m, svėrė 136 kg ir manoma jis buvo 50 metų amžiaus.
2009 metais bendradarbiaujant Vokietijos ir Lenkijos ichtiologams, Baltijos regione pradėti reintrodukuoti Baltijos aštriašnipiai eršketai. Juos atgabenę iš pietryčių Kanadoje esančios Sent Džono upės, paleido į Oderio upę, kurioje anksčiau jie neršdavo.
Paplitimas Lietuvoje: savaiminė, vietinė rūšis. Lietuvoje iki XX a. vidurio, aštriašnipiai eršketai buvo svarbi žūklės žuvis. Tarpukario Lietuvoje sugaudavo 200-300 kilogramų sveriančius aštriašnipius eršketus. Intensyviai juo žvejojant, jie išnyko ar tapo ypatingai retais jau apie 1955 metus. 1975 metais Baltijos jūroje prie Palangos sugautas paskutinis Lietuvos aštriašnipis eršketas. Anksčiau šios žuvys dažniausiai buvo sutinkamos Nemuno baseino upėse.
Nuo 2011 metų Baltijos aštriašnipiai eršketai pradėti reintrodukuoti, į Šventąją paleidžiant 2 tūkstančiai vienetų mailiaus, atvežto iš Lenkijos. 2012 metų rudenį į Šventąją pirmą kartą paleisti ne atvežtiniai iš užsienio, o Lietuvos žuvivaisos specialistų išaugintas eršketų mailius. 2013 metais į Šventąją išleido 200 aštriašnipių eršketų jauniklių.
Gyvenimo būdas: Baltijos aštriašnipiai eršketai gyvena jūrų, vandenynų seklesnėse vietose netoli kranto ir į jūrą įtekančiose didesnėse upėse. Pavasarį plaukia neršti į upes. Pasibaigus nerštui, patinai pasilieka ir vasarai, patelės sugrįžta į jūrą. Jaunos žuvys upėse gyvena 2-6 metus. Patinėliai išplaukia į jūrą anksčiau už pateles.
Nerštas: Patinėliai lytiškai subręsta 12-14 metų amžiaus, patelės - 14-17 metų amžiaus, neršia tik kartą per 3-4 metus. Neršia upių aukštupiuose ant žvirgždėto dugno, sraunumose, balandžio-gegužės mėnesiais, nerštui palankiausia vandens temperatūra 12-15 °C. Maksimali temperatūra kurioje išgyvena embrionai ir lervos - 15-20 °C. Ikrai juodai ar rudai pilki, lipnūs 1,9-2 mm dydžio, apvalūs ir pailgi. Vislumas 15-44 tūkst. ikrų. Embrionai vystosi 5-11 parų. Lervos panašios į sturio, tik kiek mažesnės.
Mityba: Minta vėžiagyviais, kirmėlėmis, vabzdžiais, nariuotakojais, lygiakojais, šoniplaukomis ir moliuskais.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis