Šeima: Lydekinės (Esocidae)
Lydeka, europinė lydeka (Esox lucius)
Žuvies kūnas: Patelės kiek didesnės už patinus, pasiekia iki 1,5 m ilgį. Nugara žalsvai pilka, šonai pilkšvai žalsvi. Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas. Ši slepiamoji spalva padeda slėptis. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai gelsva - tai lemia gyvenamoji aplinka. Gyvena 7-10 metus (kai kurioslLydekos išgyvena iki 25 metų(. Žuvienoje yra tik 2-3 % riebalų, todėl ji tinka dietiniam maistui. Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė. Kūnas ištįsęs ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį. Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai. Patelės auga greičiau ir gyvena ilgiau nei patinėliai. Įprastai sugaunamos 30-60 cm ilgio, 0,3-2,5 kg svorio lydekos.
Paplitimas:Gyvena visos Europos vidiniuose vandenyse, išskyrus Pirėnų pusiasalį, pietinę Italiją, Kroatiją, Hebridų ir Šetlando salas. Giminigų rūšių yra Šiaurės Amerikoje, Rusijoje ir kai kur Azijoje.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Labai dažna. Mėgsta stovintį ar lėtai tekantį vandenį ir gilias tankiai apžėlusias vietas. Lydekos yra nepasotinamos plėšrūnės. Jaunos lydekos skiriasi nuo subrendusių lydekų savo mitybos įpročiais jos linkusios persekioti ir vaikytis savo grobį. Ugtelėjos lydekos tūno savo zonoje ir tyko praplaukiančių žuvų. Lydeka savo auką gali pajusti daugiau nei 15 m atstumu.
Nerštas: Įprastai neršia kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje sėkliuose. Ikrų skaičius 40 000-50 000, priklauso nuo žuvies dydžio. Mailius išsirita po 2-3 savaičių. Pirmas dešimt dienų mailius minta kiaušinėlio turiniu, veliau mailius pilnai pasirengęs gaudyti kitas žuveles.
Mityba: minta kitomis žuvimis, varlėmis, buožgalviais.