Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Ūsorius, paprastasis ūsorius (Barbus barbus)
Žuvies kūnas: pailgas, apvalus, verpstės formos, aptakus, raumeningas, be dėmių arba jos mažos, rausvos spalvos. Akys mažos, šviesiai rudai-pilkos. Galva didelė, žiotys apatinės, pusmėnulio formos, dantys išsidėstę 3 eilėmis. Šnipas pailgas, su 4 ilgais ūsais - 2 iš jų yra viršutinės lūpos galuose, kiti 2 - žiočių šonuose. Žvynai sąlyginai maži, pailgi, šoninėje linijoje - 56-63 žvynai. Nugara ir šonai žaliai geltoni, pilvas balkšvas. Nugarinis pelekas melsvas, aukštas, truputį įlinkęs; jo ketvirtasis spindulys yra ilgiausias, kietas ir dantytas. Kiti pelekai rausvi. Uodeginis pelekas giliai įkirptas. Analiniame peleke yra penki minkštieji spinduliai.
Ūsoriai gyvena iki 15 metų, auga greitai, užauga iki 40-60 cm (kartais iki 90cm) ilgio ir 2-3 kg (kartais iki 12 kg) svorio.
Paplitimas: Gana dažni Europoje, išskyrus Italiją ir Ispaniją pietuose, ir Angliją, Daniją ir Skandinaviją šiaurėje.
Paplitimas Lietuvoje: Dažna žuvis. Ūsorius - srovinė dugninė žuvis, gyvena didžiosiose Lietuvos upėse (Nemune, Neryje, Žeimenoje ir kt.), mėgsta švarų vandenį.
Nerštas: Patelės lytiškai subręsta 4 metų amžiaus, 30-35 cm ilgio, patinai - 3 metų amžiaus ir 9-16 cm ilgio. Ūsoriai neršia porcijomis gegužės-birželio mėnesiais, ne žemesnėje kaip 15°С vandens temperatūroje.
Į nerštą ūsoriai plaukia prieš srovę ilgomis virtinėmis iš keleto dešimčių žuvų. Priekyje plaukia patelės, už jų - stambūs patinai, už jų mažesni, o virtinės gale - patys mažiausi lytiškai subrendę patinai. Įprastai nerštavietėse patinų būna daugiau negu patelių. Ūsoriai neršia gilumoje, srovėje, ant smėlėto ar žvirgždėto dugno.
Ikrai oranžiniai, gana dideli. Vidutinio dydžio patelės išneršia ne daugiau kaip 8 tūkst. ikrų, stambios - 15-32 tūkst. Ūsorių pieniai raudoni. Ūsorių ikrai laikomi nuodingais, nors mokslininkų nuomonės dėl to skiriasi. Atrodo ikrai tampa nuodingi prieš pat nerštą, kad jų nesuvalgytų kitos žuvys.
Esant 15-18°С laipsnių vandens temperatūrai embrionai vystosi 9-15 dienų. Mailius auga greitai ir rudenį pasiekia stambaus gružlio dydį.
Mityba: maitinasi dugno gyvūnais: kirminais, moliuskais, vabzdžių lervomis, vėžiagyviais, kartais augmenija. Taip pat minta kitų žuvų ikrais ir mailiumi.
Gyvenimo būdas: Nedideli ūsoriai laikosi akmenuotose rėvose, dažnai kartu su gružliais. Suaugusios žuvys mėgstą greitai tekantį ir švarų vandenį, ežeruose negyvena. Stambūs ūsoriai laikosi giliose, akmenuotu dugnu, vietose, ypač prie tiltų, vandens malūnų, polių, prieplaukų, giliose duobėse upės vagoje. Išsiliejus upėms ūsorius galima pamatyti ir sekliose vietose, dažnai jie plaukioja netoli krantų ir užlietose salpinėse pievose.
Ūsoriai daugiausiai aktyvūs naktį; vasarą rytais ir prietemoje išplaukia į smėlėtas, apaugusiomis žole, seklumas. Ūsoriai labai greiti, pastoviai juda iš vietos į vietą po vieną ar nedidelėmis grupėmis. Į didesnius būrius susirenka neršto metu ir žiemą. Žiemoja giliose vietose, mažai judėdami ir nesimaitindami.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis