Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Sparis, paprastasis sparis (Abramis ballerus)
Žuvies kūnas: Panaši į karšį žuvis, nuo jo skiriasi ilgesniu ir labiau suplotu kūnu, smulkesniais žvynais ir ilgesniu analiniu peleku. Žiotys galinės, užaštrintos, kiek užriestos į viršų. Pirmajame žiaunų lanke yra 35-36 ilgos plokštelės, sudarančios filtravimo aparatą. Dantys išsidėstę viena eile. Analinis pelekas tęsiasi beveik iki uodegos stiebelio. Žvynai minkšti, šoninėje linijoje 65-73 žvynai.
Spario kūno spalva tamsiai sidabriška. Nugara tamsiai mėlyna, daug mėlynesnė kaip kitų žuvų. Šonai ir pilvas sidabriški, neporiniai pelekai blyškiai rudi su tamsiais galais, kiti - šviesūs ar gelsvi su tamsiu apvadu pakraščiuose.
Spariai gyvena iki 17 metų, auga vidutiniu greičiu, užauga iki 25-30 cm ilgio ir 200-400 g (kartais iki 800 g) svorio. Upėse metų amžiaus spariai užauga iki 4-6 cm ilgio ir 2,2 g svorio, 4 metų - iki 18-19 cm ir 90 g, 6 metų - 23 cm ir 150 g. Vandens telkiniuose turtinguose pašarais auga greičiau: 4 metų amžiaus spariai užauga iki 24 cm ir 230 g, 6 metų - iki 31 cm ir 440 g.
Paplitimas: Sutinkamas didelėje dalyje Centrinės ir Rytų Europos upių, Švedijoje, Europinėje Rusijos dalyje iki Ladogos ir Onegos ežerų, taip pat Baltijos jūroje Suomijos ir Rygos įlankose, šiaurinėse Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų dalyse.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje kartais sugaunamas Kuršių mariose. Žuvis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Nerštas: Spariai lytiškai subręsta 4 metų amžiaus, apie 18 cm ilgio. Nerštas vienkartinis, prasideda balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, 7-13°С vandens temperatūroje. Neršia užliejamoje salpoje. Gana dideli ikrai (apie 1,2-1,5 mm) išleidžiami 30-50 cm gylyje ant pernykštės žolės. Pirmą kartą neršiančių patelių vislumas - iki 4 tūkst. ikrų, stambių (29-33 cm ilgio ir 300-580 g svorio) - 22-64 tūkst. ikrų.
Priklausomai nuo vandens temperatūros, embrionai vystosi 8-15 parų. Daug ikrų žūsta dėl uždumblėjimo, vandens lygio kritimo ir nerštaviečių išdžiūvimo ir kt. Įprastai išsirita labai nedaug lervų, kurios slepiasi augalų sąžalynuose. Beveik permatomas sparių mailius yra 2,5 cm ilgio ir 0,2-0,3 g svorio.
Mityba: Spariai, skirtingai nuo karšių, yra planktonofagai, todėl laikosi skirtingose telkinių vietose ir vieni kitiems "netrukdo". Sparių mailius minta mikroskopiniais dumbliais, suaugusios žuvys - tik zooplanktonu, daugiausiai daugiaūsiais vėžiagyviais.
Gyvenimo būdas: Spariai - upių žuvis, bet sutinkami ir pratekančiuose ežeruose ir upių patvankose. Mėgsta vietas su ramia srove, dažniau sutinkami upių žemupiuose ir žiotyse, skirtingai nuo karšių, į upių aukštupius ir smulkias protakas neįplaukia. Spariai plaukioja būriais, vasarą išsiskirsto, o rudenį vėl susibūriuoja ir traukia žiemoti į gilesnes duobes. Ledams nutirpus spariai patraukia į užliejamas salpas, vandeniui nukritus grįžta į upes.
Žvejyba: Lietuvoje sugaunami labai retai. Kimba ant tų pačių masalų ir tose pačiose vietose kaip ir karšiai.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis