Upių labirintasKelionės į Gruziją

Raudė. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Raudė, paprastoji raudė, žiežulė (Scardinius erythrophthalmus)
Raudė

Žuvies kūnas: Raudės panašios į kuojas, nuo jų skiriasi aukštesniu, storesniu ir platesniu kūnu. Galva nedidelė, žiotys viršutinės, lūpų pakraščiai geltoni. Ant pilvo (nuo pilvo pelekų iki analinės angos) ryškus kylis. Dantys išsidėstę 2 eilėmis, jų viršūnės kabliuko formos. Skirtingai nuo kuojos, nugarinis pelekas prasideda ne virš pilvo peleko, bet toliau. Žvynai gana stambūs, kiek auksinio atspalvio. Šoninėje linijoje yra 37-45 žvynai. Akys oranžinės su raudona dėme viršuje. Raudės pasižymi labai ryškiomis spalvomis. Nugara tamsiai ruda arba rudai žalsva, šonai auksaspalviai su rudais žvynų pakraščiais, nugarinio peleko pagrindas juosvas, viršus - raudonas. Krūtinės pelekai raudoni; pilvo, analinis ir uodeginis pelekai - tamsiai raudoni. Raudžių mailius blizga sidabriškai. Suaugusios žuvys visada ryškesnės už jaunesnes.
Raudės gyvena iki 19 metų, auga lėtai, užauga iki 35 cm ilgio ir 1 kg (Lietuvoje iki 0,4 kg) svorio, įprastai - iki 16-19 cm ilgio ir 0,1-0,3 kg svorio. Metų amžiaus raudės užauga iki 3 cm ilgio ir 1 g svorio, 3-4 metų - 10-12,5 cm ir 23-48 g, 8 metų - 20 cm ir 0,2 kg. Dažniausiai sugaunamos 3-5 metų amžiaus ir 25-120 g svorio raudės, stambesnės žuvys pagaunamos retai.

Paplitimas: Raudės paplitusios visoje Europoje, upių įtekančių į Šiaurės, Baltijos, Juodosios, Azovo, Kaspijos ir Aralo jūras baseinuose. Introdukuota Airijoje, Ispanijoje, Maroke, Madagaskare, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje. Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje laikoma invazine rūšimi.

Paplitimas Lietuvoje: Lietuvos vandenyse labai dažna. Lietuvoje raudės gyvena lėtos tėkmės upėse ir ežeruose. Kuršių mariose daug jų galima pagauti pietinėje dalyje ir Nemuno deltos pakraščiuose, ypač esant šiltam ir ramiam orui.

Nerštas: Lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, 10-12 cm ilgio. Neršti įprastai pradeda gegužės mėnesį vandens temperatūrai pasiekus 16°С. Neršia 2-3 porcijomis, nerštas tęsiasi iki birželio pabaigos. Ikrai smulkūs, apie 1 mm dydžio, ryškiai geltoni. Vislumas labai didelis: 12-13 cm ilgio patelė išneršia apie 10,5 tūkst., 16-17 cm ilgio - apie 23 tūkst., 22-23 cm ilgio - 125 tūkst. ir daugiau ikrų. Didžioji dalis ikrų žūva inkubacijos metu nuo uždumblėjimo ar išdžiūvimo, dalis ikrų lieka neapvaisinti. Embrionai vystosi 3-4 paras, lervų stadija baigiasi vasaros viduryje, rugpjūčio pradžioje susiformuoja mailius.

Mityba: Jaunos žuvys minta tik zooplanktonu, suaugusios - vandens augalais ir siūliniais dumbliais. Nedidelę raciono dalį sudaro maistas kuris mechaniškai patenka su augalais ir dumbliais. Dažniausiai tai chironomidų lervos, lapus ėdantys vabalai. Raudės noriai ėda moliuskų ikrus prilipusius prie apatinių plukių lapų.

Gyvenimo būdas: Mėgsta gyventi ežeruose ir lėtos tėkmės upėse tarp vandens augalų sąžalynų, vengia atvirų vietų ir greitos srovės. Mėgstamiausios vietos - upių sietuvos, įlankos ir senvagės, nedideli ežerai apaugę švendrėmis, nendrėmis ir kitais vandens augalais. Raudės - ištvermingos, nereiklios žuvys, gerai ištveria netgi didesnį deguonies stygių. Raudės - dieninės, ramios žuvys, pastoviai laikosi vidutiniame gylyje tarp žolių, nendrių, šiltomis saulėtomis dienomis pakyla į vandens paviršių. Vakare panyra gilyn tarp augalų ir stovi nejudėdamos iki ryto. Raudės aktyvios tik šiltuoju metų laiku - nuo gegužės iki rugsėjo. Saulėtomis vasaros dienomis raudžių mailius plaukioja vandens paviršiuje netoli kranto. Jaunos žuvys rudenį išsislapsto tarp nendrių, stambesnės suaugusios žuvys žiemoja giliose duobėse.

Žvejyba: Menkavertė žuvis. Raudės plaukioja netoli kranto, jas gali gaudyti ir nepatyrę žvejai. Įprastai gaudomos plūdine meškere; pavasarį geriau kimba ant sliekų, vėliau - ant duonos rutuliukų, karštomis vasaros dienomis - ant musių, rugpjūčio mėnesį - vėl ant sliekų, kartais ant žalumynų. Stambesnės raudės įprastai gaudomos ramiose vietose, languose tarp nendrių ar švendrių. Raudės yra stipresnės ir atsargesnės už kuojas žuvys. Gaudant ant slieko plūdę tampo kaip ešeriai, gana aktyviai priešinasi, todėl ištraukti jas reikia atsargiai.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis