Šeima: Vijūninės (Cobitidae)
Vijūnas (Misgurnus fossilis)
Žuvies kūnas: 25-30 cm ilgio, dėmėtas, išskyrus pilvinę dalį. Nugara rusvai gelsva ar rusva. Išilgai kūno šonų yra plačios tamsios juostos, virš ir žemiau juostų - po siaurą juostelę. Pelekai taip pat dėmėti. Žvynai labai smulkūs. Šoninės linijos nesimato. Akys mažos. Galva maža. Žiotys apatinės, prie jų yra 5 poros ūsų.
Vijūnai kaip ir kitos vijūninės žuvys turi žarninį kvėpavimą - vandenyje stingant deguonies kirtikliai ryja atmosferos orą, oro burbuliukai žarnyne pasiekia specialią žarnos atkarpą, kur sustoja ir iš jo paimamas deguonis. „Išnaudotas“ burbulas, kuris praktiškai nebeturi deguonies, išstumiamas pro šalinamąją angą.
Paplitimas: Paplitusi daugelyje Europos upių ir ežerų.
Paplitimas Lietuvoje: Dar neseniai vijūnas Lietuvoje buvo dažna žuvis, paplitusi ežeruose, upėse ir kūdrose. Šiuo metu jis sutinkamas retai, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Nerštas: Subręsta 2 metų amžiaus. Neršia porcijomis gegužės-liepos mėnesiais ant augalų. Vislumas 100-150 tūkst. ikrelių. Jie apvalūs, be riebalinio lašelio, pilkai rusvi. Embrionai vystosi 7-8 paras.
Mityba: Mailius minta zooplanktonu, žuvys - bestuburiais ir dentritu.