Šeima: Kiršlinės (Thymalidae)
Kiršlys, toporas, taparas (Thymallus thymallus)
Žuvies kūnas: verpstiškas. Nugarinis pelekas ilgas ir aukštas. Žvynai sąlyginai smulkūs, šoninėje linijoje 74-96 žvynai. Ant krūtinės ir pilvo žvynai labai smulkūs, ant priekinės gerklės dalies ir prie krūtinės pelekų pagrindo žvynų nėra. Galva nedidelė, žiotys mažos. Viršutinis žandikaulis neuždengia akių apačios. Dantys ant žandikaulių vos pastebimi.
Spalvos ryškios, ypač neršto metu, labai skiriasi nuo žuvies amžiaus ir gyvenamosios vietos. Ant nugaros ir šonų aukščiau šoninės linijos - gerai matomos, smulkios tamsios dėmės, ant šonų - rusvos išilginės juostos. Poriniai pelekai įprastai geltoni arba raudoni, neporiniai - violetiniai. Ant nugarinio peleko, tarpuose tarp spindulių - ryškios keturkampės dėmės. Vandenyje, kiršliai prisitaikę prie akmenų ar dugno spalvos, sunkiai pastebimi.
Kiršliai auga lėtai, užauga iki 30-50 cm (maksimaliai 60 cm) ilgio ir 4 kg (maksimaliai 6,7 kg) svorio. Įprastai 5 metų amžiaus kiršliai sveria 200-250 g. Dažniausiai sugaunami 25-35 cm ilgio ir 150-300 g svorio kiršliai.
Paplitimas: Plačiai paplitęs šiaurinėje Europoje: nuo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos iki Uralo.
Paplitimas Lietuvoje: Paplitęs šaltavandenėse Lietuvos upėse (Šventojoje, Merkyje, Neryje, Ūloje, Žeimenoje ir kt.). Gyvena nedidelėmis grupėmis upių rėvose, sraunumose, mėgsta deguonies prisotintą vandenį.
Nerštas: Lytiškai kiršliai subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršia šaltavandenėse upėse, akmenuotose rėvose. Patinai įprastai yra didesni už pateles, neršto metu nusidažo ryškiomis vestuvinėmis spalvomis, jų nugarinis pelekas padidėja. Patinas aktyviai gina nerštavietę, į ją įleisdamas tik nerštui pasiruošusias pateles. Vislumas - 3-36 tūkst. ikrų.
Mityba: Kiršliai minta smulkiais dugno organizmais, mielai valgo kitų žuvų ikrus ir krentančius į vandenį vabzdžius. Stambūs kiršliai minta smulkiomis žuvimis ir netgi įkritusiais į vandenį smulkiais žemės gyvūnais. Daugiausiai kiršlių racioną sudaro apsiuvos, kurias jie praryja kartu su nameliais, chironomidų ir kitų vabzdžių lervos.
Gyvenimo būdas: panašus į upėtakių: kiršliai gyvena greitos srovės šaltavandenėse upės su švariu, deguonies prisotintu vandeniu. Mėgsta vietas prie žvirgždėtų ar akmeningų rėvų, į ežerus įprastai neužplaukia. Gyvena sėsliai, dažniausiai laikosi pavieniui, dieną slepiasi po kerplėšomis, akmenimis; tykodami grobio kiršliai ilgai stovi vienoje vietoje gelmėje ar slėptuvėse. Aktyvesni temstant ir naktį.
Žvejyba:
Geriausiai kiršliai kimba pučiant šiltam vėjui, kuris raibuliuoja vandens paviršių, taip pat kai apsiniaukusiu oro arba lyjant trumpalaikiui šiltam lietui. Jeigu upėje po ilgalaikių lietų drumzlinas vanduo, kiršliai nekimba kol vanduo nenusistovi. Kiršliai bijo triukšmo, ir jeigu triukšmas sklinda nuo kranto arba upe plaukiojama motorinėmis valtimis, kiršliai ne tik nebekibs, bet netgi gali išplaukti pasiieškoti ramesnių vietų.
Kiršliams gaudyti nuo kranto galima naudoti dreifuojančią lervą ir paprastą meškerę. Įprastai kiršliai maitinasi prie dugno, tačiau susidomėję jauku gali pakilti į vandens paviršių. Tiesa, stambių žuvų taip pagauti nepavyks. Stambios žuvys, plaukiodamos pavieniui, pirmos suspėja prie ant dugno gulinčio maisto. Stambius kiršlius geriausiai gaudyti ant sliekų.
Šaltuoju metų laiku, ankstyvą pavasarį, rudenį ir žiemą kiršliai gaudomi prie pat dugno. Vasarą, kai vandenyje apstu prikritusių vabzdžių, kiršliai gali kibti ir vandens paviršiuje.
Mažose upėse kiršliai žvejojami naudojant natūralius ir dirbtinius vabzdžius. Galima naudoti ir „šlapią", ir „sausą" muselę. Dirbtinė muselė pagal spalvą ir formą turi būti panaši į tą vabzdį, kuriuo konkrečiu metų laiku maitinasi kiršliai. Įprastai tai būna pilkos arba šviesiai rudos muselės.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Amerikinis šamukas ⚬ Baltoji katžuvė ⚫ KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis