Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Salatis, šalvis, šelvis (Aspius aspius)
Žuvies kūnas: verpstiškas, pailgas, iš šonų suspaustas. Nugarinis pelekas trumpas. Nuo pilvo pelekų prasideda žvynais padengtas kylis. Galva didelė, žiotys plačios, apatinis žandas kiek atsikišęs į priekį. Dantys išsidėstę 2 eilėmis, lygūs, jų viršūnės užlenktos kaip kabliukas. Žvynai smulkūs, šoninėje linijoje 63-74 žvynai. Nugara plati, melsvai pilka, šonai pilkšvai sidabriški su melsvu atspalviu, pilvas baltas. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki su tamsiai mėlynu atspalviu, tamsesniais galais, krūtinės ir pilvo pelekai - šviesiai pilki, prie pagrindo rausvi.
Salačiai gyvena iki 15-17 metų, auga greitai, užauga iki 80 cm ilgio ir iki 4 kg (kartais iki 12 kg) svorio. Metų amžiaus salačiai užauga iki 10-12 cm ilgio, 5 metų amžiaus - iki 4 kg svorio. Dažniausiai sutinkami 40-50 cm ilgio ir 1,5-2 kg svorio salačiai.
Paplitimas: Salačiai gyvena Vidurio Europos upėse nuo Elbės iki Uralo, pietinė arealo riba - Alpės, šiaurinė - Pietų Švedija ir Pietų Suomija. Nemažai jų yra upėse, kurios priklauso Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų baseinams, taip pat pasitaiko Amudarjos, Syrdarjos upių ir Balchašo ežero baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje: Gyvena visose didžiausiose Lietuvos upėse. Dažni Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje ir kitose didesnėse upėse, taip pat Kuršių mariose ir Krokų Lankos ežere.
Nerštas: Lytiškai subręsta 4-5 metų amžiaus, 0,4-1 kg svorio. Neršia kovo pabaigoje - balandžio mėnesį potvynio metu, 8-10°С vandens temperatūroje. Nerštavietės - srauniose upių atkarpose, akmenuotu ar žvirgždėtu dugnu. Neršia poromis tyliai, vieną kartą. Po neršto salačiai nusilpsta, pasidaro vangūs. Priklausomai nuo dydžio patelės išleidžia nuo 40 iki 480 tūkst. ikrų, jų dydis apie 1,6-2,4 mm. Priklausomai nuo vandens temperatūros embrionai vystosi 10-17 parų, išsiritusios lervos yra 7-7,5 mm ilgio.
Mityba: Iki metų amžiaus salačiai minta zooplanktonu, buožgalviais, ir kitų žuvų mailiumi, nuo 2 metų amžiaus - smulkiomis žuvimis, varlėmis.
Gyvenimo būdas: Įprastai salačiai gyvena lygumų upėse su ramia tėkme, upių aukštupių su stipresne srove ir šaltesniu vandeniu vengia. Visada laikosi srovėje, atvirose, apšviestose vietose, netoli plačių rėvų, nedidelių intakų žiočių, žemiau slenksčių ar užtvankų. Įprastai salačiai gyvena po vieną, į būrius susirenka tik pavasarį prieš nerštą ir rudenį traukdami žiemoti į duobes. Kartais keletas suaugusių žuvų medžioja smulkias žuveles kartu.
Salačiai yra vienintelė tipiškai plėšri karpinių šeimos žuvis Lietuvoje. Grobį jie gaudo aktyviai: dideliu greičiu įsiveržia į smulkių žuvų būrį, stipriai trenkia uodega į vandenį, ir griebia apsvaigintas žuveles. Salačiai kartais persekioja grobį atviromis žiotimis. Salačiai medžioja tik dieną, išplaukia į paviršių anksti ryte, aktyviai plaukioja po rėvas ir seklumas. Vakare jie pasineria giliau, o naktį ilsisi netoli dugno. Vėjuotu oru salačiai laikosi gilumoje. Salačiai aktyviausi esant 15-23°С vandens temperatūrai, nors vasarą aktyvesni tik rytais ir vakarais.
Žvejyba: Dėl savo gyvenimo būdo yra mėgstama sportinės žūklės žuvis. Salačiai - atsargios ir baikščios žuvys, gerai mato žveją krante. Įdomiausia juos gaudyti museline meškere ar spiningu. Salačiai gaudomi ir dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis jaukui naudojant smulkias žuvis, ant slieko juos galima sugauti tik pavasarį po neršto gilesnėse vietose.
Gaudant museline meškere reikia elgtis labai atsargiai ir toli užmesti jauką. Prie didelių ir garsių rėvų galima prieiti ir arčiau. Masalai - žiogai, musės ir jų dirbtiniai analogai.
Gaudant spiningu geriausiai tinka šviesios sukančiosios blizgės, smulkūs "devonai". Geriau kimba kai blizgė velkama arčiau vandens paviršiaus. Salačiai jauką griebia godžiai ir greitai, juos reikia iš karto pakirsti ir aktyviai vedžioti.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis