Upių labirintasKelionės į Gruziją

Karšis. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Karšis, paprastasis karšis, palšis (Abramis brama)
Karšis

Žuvies kūnas: aukštas, kuprotas, plokščiašonis, Nugara tamsiai pilkšva ar rudai gelsva, šonai pilkšvai gelsvi, pilvas sidabriškas su gelsvu atspalviu. Žvynai stambūs, ties galva kiek mažesni. Galva ir žiotys mažos, pusiau apatinės, baigiasi galinčiu išsikišti vamzdeliu. Lūpos mėsingos, minkštos, primenančios dumples.Dantys išsidėstę viena eile, po 5 kiekvienoje pusėje. Nugarinis pelekas aukštas ir trumpas, analinis - ilgas. Visi pelekai juosvai pilki, kartais su juodais pakraščiais. Tarp analinio ir pilvo pelekų yra neapaugęs žvynais kilis.
Karšiai gyvena iki 23 metų, auga gana greitai, užauga iki 40-75 cm ilgio ir 5-7 kg svorio (maksimaliai iki 86 cm ilgio ir 8 kg svorio). Dažniausiai pagaunami 0,5-1,5 kg svorio karšiai.

Paplitimas: Karšiai natūraliai gyvena Centrinėje ir Šiaurės Europoje - Šiaurės, Baltijos, Kaspijos, Juodosios ir Azovo jūrų baseinuose.

Paplitimas Lietuvoje: Labai dažna verslinė žuvis. Gyvena ežeruose, tvenkiniuose, gilesnėse upėse, Kuršių mariose, sugaunamas ir Baltijos jūros pakrantėse. Karšių ištekliai ežeruose didėja.

Nerštas: Lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus. Neršia viena ar keliomis porcijomis, ant augalų žolėtose seklumose, negiliose įlankose gegužės-birželio mėnesiais, apie 20 C vandens temperatūroje. Nerštas vyksta triukšmingai, garsiai pliaukšint. Pirmiausia išneršia stambieji karšiai paskui mažesni. Vislumas 50-350 tūkst. ikrų. jie apvalūs, lipnūs, pilkai gelsvi. Embrionai vystosi 3-12 dienų.

Mityba: Jaunikliai minta planktonu, suaugusios žuvys - dugno gyvūnais, vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais, sraigėmis, kartais vandens augalija.

Gyvenimo būdas: Atsargi ir gana sumani žuvis. Karšiai - dugninės žuvys, gyvenančios būriais giliose ir vandens augalais apaugusiose vietose. Iškili žiočių forma idealiai tinka maisto paieškai dumble. Karšiai gali susirinkti dideliais būriais, ypač didesniuose ežeruose. Žiemoja giliose vietose.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis