Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis)
Žuvies kūnas: Nuo kitų karpinių žuvų margieji plačiakakčiai skiriasi galvos forma su plačia išsikišusia kakta ir žemai esančiomis akimis. Margieji plačiakakčiai nuo baltųjų plačiakakčių skiriasi: neturi briaunos ant pilvo, didesne galva, ilgesniais krūtininiais pelekais, mėsingesne apatine lūpa ir tamsesne kūno spalva. Nugarinis pelekas trumpas, žvynai labai smulkūs, šoninėje linijoje - 114-120 žvynų. Jaunų žuvų šonai auksaspalviai, žuviai suaugus ant šonų atsiranda tamsios dėmės.
Plačiakakčiai auga labai greitai, užauga iki 1,5 m ilgio ir iki 32 kg svorio. Esant palankioms sąlygoms metų amžiaus plačiakakčiai užauga iki 35-50 g, 2 metų - iki 1,3 kg svorio.
Paplitimas: Natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje į Ramųjį vandenyną įtekančių upių baseinuose - nuo Kinijos pietų iki Amūro upės baseino Rusijoje. Introdukuoti daugelyje pasaulio šalių, kai kuriose iš jų tapo invazine rūšimi.
Paplitimas Lietuvoje: labai reta, introdukuota žuvis. Plačiakakčiai sutinkami tik žuvininkystės tvenkiniuose, kur auginami pramoniniu būdu.
Nerštas: Natūraliame paplitimo areale plačiakakčiai lytiškai subręsta 4 metų amžiaus ir apie 7 kg svorio. Neršia 28-30º С vandens temperatūroje, ikrus išleidžia žemutiniuose ir viduriniuose vandens sluoksniuose. Vislumas - apie 1 mln. ikrų. Jie pusiau pelaginiai, pilkšvai oranžiniai. Embrionai vystosi apie 2 paras. Lietuvoje veisiama dirbtinės inkubacijos būdu, mailius paauginamas šiltuose šiluminių elektrinių tvenkiniuose.
Mityba: Margųjų plačiakakčių, skirtingai nuo baltųjų, žiaunų plokštelės tarpusavyje nesuaugusios, todėl jie negali misti smulkiu fitoplanktonu. Jaunos ir suaugusios žuvys minta zooplanktonu ir fitoplanktonu beveik lygiomis dalimis.
Gyvenimo būdas: Suaugę plačiakakčiai yra judrios žuvys, mėgsta lėtos tėkmės ar stovintį, turtingą dumbliais vandenį.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis