Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Gružlys, paprastasis gružlys, gružas, gružė, kilbukas, kelbukas, rubuilis, kilbas, kelbas, zablys, guirė, gramzdė, kriaunis, roboilis, goirė, grondolīs (Gobio gobio)
Žuvies kūnas: apvalus, ties galva storas, su ilga uodegine dalimi. Nugara rausva ar pilkai žalsva su violetiniu atspalviu, šonai šviesūs su rusvomis ar žalsvai melsvomis dėmelėmis išsidėsčiusiomis išilgai kūno, pilvas gelsvai baltas arba pilkas. Gružlių spalvos priklauso nuo vandens telkinio ir jo dugno spalvų. Akys didelės, žvynai ploni, sąlyginai dideli, šoninėje linijoje jų ya 40-45. Krūtinės, pilvo ir analinis pelekai yra pilkšvai baltos spalvos su rusvu atspalviu, nugarinis ir uodegos pelekai yra šviesiai rudi su tamsesnėmis dėmėmis. Apatinės žiotys su ūseliais kampuose.
Gružliai gyvena iki 5 metų, užauga iki 20-22 cm ilgio ir 180-200 g svorio, maksimalus dydis - iki 25 cm ir iki 350 g. Dažniausiai sugaunami 10-15 cm ilgio ir apie 50-100 g svorio gružliai.
Paplitimas: Gyvena Atlanto vandenyno, Šiaurės, Baltijos, Juodosios jūros baseinų upėse. Arealo ribos: nuo Luaros upės baseino vakaruose, Dunojaus aukštupio baseinas, Dniestro vidurupio ir aukštupio baseinai, Bugo, Dniepro baseinai. Kiek paplitęs Azijoje tiksliai nežinoma.
Paplitimas Lietuvoje: labai dažna žuvis, paplitusi sraunesnėse upėse, retesnė pratakiuose ežeruose. Laikosi būriais prie dugno, mėgsta švarų vandenį, apysraunes, seklias, smėlėtas vietas.
Nerštas: Lytiškai subręsta 3 metų amžiaus. Neršia ant smėlėto dugno gegužės, birželio mėnesiais, vandeniui sušilus iki 12-15°C. Neršto metu patinai patamsėja ir jų kūną išberia balsvi spuogeliai. Ikrus leidžia krūvelėmis po 1-3 tūkst. ikrų. Ikrai apvalūs, lipnūs, pilkšvi 1,3-1,5 mm dydžio. Embrionai vystosi 10-12 parų, išsiritusios lervos - 4,5-5 mm ilgio.
Mityba: Jaunikliai minta zooplanktonu, didesni - smulkiais dugno bestuburiais. Suaugę minta dugno bestuburiais, kirmėlėmis, vandens vabzdžiais ir jų lervomis, smulkiais moliuskais, apsiuvomis, vėžiagyviais, kitų žuvų ikrais, kartais vandens augalais. Įprastai gružliai aktyvūs dienos metu.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis