Šeima: Ešerinės (Percidae)
Pūgžlys, atžgaras, pūkis, ėžgė, snarglys, čiombė, smarkačius, vežgoras (Gymnocephalus cernuus)
Žuvies kūnas: gleivėtas, iš šonų kiek suspaustas, snukis bukas ir trumpas. Viršutinė kūno dalis žalsvai arba gelsvai pilkos spalvos, išmarginta įvairaus didumo tamsių dėmių, pilvas balkšvas. Akys didelės, dažniausiai melsvos. Turi du nugarinius pelekus. Nugarinis pelekas priekinėje nugaros pusėje turi tvirtus spyglio pavidalo spindulius, antrasis - mažesnis, nespygliuotas. Pelekai tarpusavyje suaugę. Žiaunų dangtelio užpakalinis kraštas dantuotas. Apatinių pelekų pirmieji du spinduliai kieti ir smailūs. Įprastai užauga iki 15 cm ilgio ir 30-40 g svorio, rečiau - iki 25-30 cm ilgio ir 200 g svorio. Auga lėtai.
Paplitimas: sutinkamas upėse įtekančiose į Šiaurės, Baltijos, Juodąją, Kaspijos ir Aralo jūras, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos pusiasalyje ir Sibire, Ledinuotojo vandenyno upių baseinuose. Introdukuotas šiaurės Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose. Gyvena gėluose vandenyse - ežeruose ir lėtos tėkmės upėse, laikosi būriais.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje dažnas, sutinkamas Kuršių mariose, lėčiau tekančiose upėse, laikosi būriais prie smėlėto ar akmenuoto, mažai dumblėto, dugno su nedideliu kiekiu vandens augalijos. Pūgžliai vengia saulės ir šilto vandens, mėgsta turtingą deguonimi vandenį.
Pūgžlys priklauso prie lėtai augančių ir menkaverčių žuvų, sunaudojančių daug vertingo maisto, naikinančių kitų žuvų ikrus ir mailių.
Nerštas: Pūgžliai subręsta 2 metų amžiaus, neršia gegužės-birželio mėnesiais, porcijomis, netoli kranto, ant smėlėto, akmenuoto grunto, kai vandens temperatūra siekia 12 °C. Vislumas - 130-200 tūkst. ikrų.
Mityba: Pūgžliai labai ėdrūs. Mailius minta planktonu, suaugusios žuvys - dugno bestuburiais, chironomidomis, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, moliuskais, įvairiomis kirmėlėmis, žuvų ikrais ir mailiumi. Pūgžliais minta plėšrios žuvys - unguriai, lydekos, starkiai.
Žvejyba: Pūgžliai yra pradedančiųjų žvejų žuvis, gaudomi nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Geriausiai jie kimba rytais ir vakarais, pavasarį ir rudenį, kai pradeda rinktis didesniais būriais.
Įprastai pūgžliai būriais laikosi gilesnėse, smėlėtu ar akmenuotu dugnu, vietose su silpna srove, prie stačių krantų, kerplėšų, akmenų, tiltų etc., mėgsta duobes medžių šešėlyje, vietas su grįžtamąja srove. Vasaros metu, saulėtą dieną mėgsta tūnoti po laivais. Ežeruose ir tvenkiniuose pūgžlys laikosi arčiau krantų, bet į seklumas atplaukia retai. Ieškodamas maisto, kartais keliauja iš vienos vietos į kitą.
Pūgžlius geriausiai gaudyti lengva plūdine meškere, žiemą - avižėle ar kabliuku su masalu. Geriausias masalas - uodų lervos arba slieko gabaliukas. Masalas turi gulėti ant dugno ar 3-5 cm aukščiau. Pūgžliai griebia masalą godžiai, nelaukdami. Jeigu 10-15 minučių nekimba, reikia keisti vietą. Pūgžlių kibimas yra užtikrintas, nes masalą jie įprastai praryja. Užkertama švelniai. Užkirsti pūgžliai priešinasi silpnai.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis