Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Strepetys, paprastasis strepetys (Leuciscus leuciscus)
Žuvies kūnas: suplotas iš šonų. Žvynai smulkūs, šoninėje linijoje 53-64 žvynai. Galva sąlyginai trumpa, kakta plati, išsikišusi. Akys žalsvai geltonos su tamsia dėme viršuje. Žiotys apatinės, dantys cilindriški, išsidėstę 2 eilėmis.
Nuo kuojų skiriasi smulkesniais žvynais ir žalsvai geltonomis akimis, nuo šapalų - aukštesniu kūnu, trumpesne galva, avietiškai raudonais pilvo ir analiniu pelekais.
Bendra strepečių spalva tamsoka su lengvu auksiniu atspalviu. Nugara ir šonų viršus tamsiai mėlyna, šonų apatinė dalis blyškesnė, pilvas sidabriškas. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsūs, kartais rausvi, kiti pelekai raudoni. Žvynai smulkūs. Jauni strepečiai yra šviesesnių spalvų. Pavasarį strepečių kūnas įgyja metalinį atspalvį, o žiaunų dangteliai ir galva - auksinį atspalvį. Strepečių patinai įprastai kiek mažesni už pateles.
Strepečiai gyvena 15-20 metų, auga gana greitai, užauga iki 70 cm ilgio ir 8 kg.svorio. Iki 2 metų amžiaus vidutiniškai užauga iki 20-30 g svorio, 3 metų - 100 g, 4 metų - 200 g, 6 metų - daugiau kaip 0,5 kg, 7-8 metų - daugiau kaip 1 kg. Po 8 metų amžiaus strepečių augimas sulėtėja.
Paplitimas: Sutinkami didesnėje Europos dalyje (nėra tik Europos pietuose ir pietryčiuose), Sibire iki Jakutijos, Juodosios jūros baseine nuo Dunojaus iki Kubanės ir šiaurinėje Kaspijos jūros baseino dalyje - Volgos, Uralo ir Embos upėse. Introdukuoti JAV Konektikuto valstijoje.
Paplitimas Lietuvoje: dažna žuvis Lietuvos upėse ir upeliuose, sutinkama ir pratakiuose ežeruose.
Nerštas: Lytiškai subręsta 4-5 metų amžiaus, apie 25 cm ilgio. Neršia labai anksti, kovo pabaigoje - balandžio pradžioje, vandens temperatūrai pasiekus 5,5°С. Vienkartinis nerštas pasibaigia per 2-3 dienas. Nerštavietės - protakos, rėvos su povandeniniais akmenimis, kelmais, kerplėšomis ir kt.
Įprastai neršia vakare ir ryte, esant šiltesniam orui - ir naktį. Neršto metu strepečiai šokinėja iš vandens. Ikrus leidžia ant akmenų ar vandens augalų prie kurių jie prilimpa, nors nemažą jų dalį nuneša srovė. Neršto metu strepečiai tampa neatsargūs ir tampa lengvu žvejų laimikiu. Ikrai gelsvi, juos sunku atskirti nuo kitų karpinių žuvų ikrų. Vislumas 42-150 tūkst. ikrų. Embrionai, priklausomai nuo vandens temperatūros, vystosi 7-10 parų.
Mityba: Strepečių maistas labai įvairus. Mailius minta zooplanktonu ir dumbliais, suaugusios žuvys - vandens augalais, moliuskais, vandens vabzdžių lervomis, suaugusiais vabzdžiais, vėžiagyviais, kirminais, vabalais, dumbliais, o stambūs strepečiai neatsisako ir smulkių žuvų.
Gyvenimo būdas: Strepečiai aktyvūs visus metus. Jaunikliai plaukioja nedideliais būriais, suaugusios žuvys - pavieniui. Strepečių jutimo organai labai jautrūs, jie gudrūs ir atsargūs. Mėgsta gilias upes su gana ramia srove, užplaukia į salpinius ežerus, senvages, pratakius ežerus su švariu vandeniu. Laikosi vietose su molingu, kiek uždumblėjusiu dugnu, dažnai languose tarp vandens augalų, sietuvose, duobėse žemiau rėvų, prie tiltų, po palinkusiais virš vandens krūmais, naktimis išplaukia į seklumas ir nendrių sąžalynus.
Strepečiai aktyviausi rytais ir vakarais, o vasarą ir naktį. Žiemoja giliose vietose būriais, duobėse būna tik labai šaltomis dienomis, kitu metu ieško maisto.
Pavasarį strepečiai sudaro būrius pagal amžių ir patraukia į užlietas salpas. Po neršto plaukioja pavieniui.
Žvejyba: Strepečiai gaudomi plūdinėmis meškerėmis (masalai - sliekai, vėžių kakliukai, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti žirniai, kviečiai, kukurūzai, virtos bulvės, duonos rutuliukai ir kt.), palaidynėmis (masalai tokie patys), muselinėmis meškerėmis (masalai - karkvabaliai, žiogai, stambūs gyliai, dirbtinės muselės). Pavasarį strepečiai geriau kimba ant sliekų, skruzdėlių kiaušinių, uodo trūklio lervų. Vasarą geriau kimba ant šutintų žirnių, kviečių, kukurūzų, virtų bulvių, ruginės duonos, apsiuvų, musių lervų. Nuo vasaros pabaigos - vėl ant sliekų ir uodo trūklio lervų.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis