Upių labirintasKelionės į Gruziją

Starkis. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Ešerinės (Percidae)
Starkis, sterkas, starkas, sudakas (Sander lucioperca)
Starkis

Žuvies kūnas: verpsto formos, pailgas, galva smaili. Nugara žalsvai pilka, šonai gelsvos plieno spalvos su 8-12 skersinių dryžių, pilvas baltas. Akys didelės, šviesios. Žvynai vidutinio dydžio, kieti. Turi daug smulkių dantų ir dvejas poras didesnių, ilties formos dantų. Žiotys nedidelės, ant žiaunadangčių yra žvynų, jų kraštas būna su spygliais. Nugariniai ir analinis pelekai pilkšvi, kiti - šviesiai geltoni. Du nugariniai pelekai yra su tamsiomis dėmelėmis ir kietais duriančiais spinduliais. Starkiai užauga iki 135 cm ilgio ir iki 20 kg svorio. Dažniausiai sugaunamos 0,5-3 kg svorio, 35-55 cm ilgio žuvys. Starkiai - sėslios arba pusiau sėslios žuvys. Auga sparčiai, 4 metų amžiaus užauga iki 40-45 cm ilgio ir 600-800 g svorio.

Paplitimas: Starkiai plačiai paplitę visoje Euroazijoje - Baltijos, Šiaurės, Egėjo, Juodosios, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinuose. Šiaurinė arealo riba yra Suomija. Introdukuoti Didžiojoje Britanijoje, pietų Europoje, Anatolijoje, Šiaurės Afrikoje, Sibire, Kirgizijoje ir Kazachstane.

Paplitimas Lietuvoje: Starkiai yra sėslios, rečiau pusiau praeivės žuvys, gyvena didžiosiose Lietuvos upėse, ežeruose, tvenkiniuose, sugaunami ir Baltijos jūros pakrantėse.
Starkiai laikosi augalais neapaugusiuose vandens telkinių plotuose, 3-4 metrų gylyje. Mėgsta švarų, deguonimi prisotintą vandenį, yra jautrūs didesniam anglies dvideginio kiekiui vandenyje. Didelis vandens drumstumas, ypač po ilgesnio ir smarkesnio lietaus, dažnai yra starkių žuvimo priežastis. Starkių jaunikliai įprastai laikosi netoli vandens telkinių pakraščių.

Nerštas: Lytiškai subręsta 4-5 metų amžiaus, rečiau 3 metų amžiaus. Neršia gegužės mėnesį kai vandens temperatūra viršija 12°C, netoli krantų, 0,5-1 m gylyje, ant smėlėto, žvirgždėto, akmenuoto dugno, kur yra povandeninių augalų. Vislumas - 200-500 tūkst. ikrų, o stambesnių žuvų dar didesnis. Starkiai saugo nerštavietę kol išsirita mailius.

Mityba: Starkių mailius minta smulkiais vėžiagyviais, jaunikliai - vabzdžių lervomis, moliuskais, kirmėlėmis ir kitų žuvų mailiumi, suaugę yra plėšrūs, minta smulkiomis žuvimis, varlėmis, buožgalviais.

Žvejyba: Starkiai aktyviausi yra nuo saulėlydžio iki aušros, didžiausias aktyvumas - saulei vos nusileidus (trunka 1-2 val) ir prieš auštant (trunka 0,5-1 val).
Starkiai žvejojami nuo balandžio mėnesio, kai atslūgsta ir praskaidrėja potvynio vanduo. Starkis pradeda kibti po neršto ir kimba iki spalio mėnesio. Gaudomi spiningu, plūdine meškere, velkiaujant ir skrituliais gilesnėse vietose, tarp akmenų, kerplėšų, prie vandens sūkurių. Žvejojant spiningu geriausiai tinka nedidelės, žuvelės formos blizgės, aukšlės imitacija. Gaudant plūdine meškere geriausi masalai - gružlys ar aukšlė. Masalas turi būti smulkus ir arti dugno.
Starkiai griebia masalą energingai ir užtikrintai - dažnai pats užsikerta. Užkirstas starkis staigiai ir stipriai metasi į šalį, mėgina pasprukti ir pasislėpti tarp povandeninių akmenų ar kerėpšlų. Žvejai turi stengtis atlaikyti šį starkio išpuolį ir stengtis išvilkti jį į atvirą vandenį, kuriame nuvarginti. Būna, kad nuvargintas starkis pakartotinai smarkiai pasipriešina prie kranto, todėl starkį patartina imti graibšteliu.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis