Upių labirintasKelionės į Gruziją

Saulažuvė. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Saulažuvė, paprastoji saulažuvė (Leucaspius delineatus)
Saulažuvė

Žuvies kūnas: pailgas, galva nedidelė. Panašios į nedideles aukšles, nuo jų skiriasi platesniu kūnu ir galva, trumpa šonine linija. Ant galvos yra jautrių kanalų tinklas išsidėstęs grupėmis: galvos viršuje, po akimis, prie žiaunų. Žiotys viršutinės, apatinis žandikaulis pakeltas į viršų, dantys išsidėstę 2 eilėmis. Žvynai sąlyginai stambūs, lengvai nusivalantys. Šoninėje linijoje 40-46 žvynai.
Saulažuvė - viena iš mažiausių žuvų Lietuvos ichtiofaunoje, dažnai painiojama su kitų žuvų jaunikliais. Kūno spalva sidabriška, nugara tamsiai žalia, galva tamsiai ruda, ryškiai skiriasi nuo nugaros. Išilgai viso kūno, virš šoninės linijos, kartais būna melsva blizganti juostelė. Pelekai blyškūs, ploni, bespalviai.
Saulažuvės gyvena iki 5-6 metų, auga labai lėtai, užauga iki 4-5 cm ilgio, kartais iki 8 cm ilgio ir 7 g svorio. Iki metų amžiaus saulažuvės užauga iki 2 cm ilgio ir 0,2 g svorio, 2 metų - iki 3-4 cm ir 4-5 g, 3 metų - iki 5-6 cm ir 6 g.

Paplitimas: Sutinkama didesnėje Europos dalyje: Reino, Dunojaus, Dnepro, Pripetės, Volgos, Dauguvos, Nemuno ir kt. upių baseinuose, kai kuriuose Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinų ežeruose, kai kuriose Šiaurės Kaukazo upėse.

Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje gana dažna žuvis. Gyvena stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje - kai kuriuose ežeruose, Nemuno žemupyje, Kuršių marių įlankose, tvenkiniuose.

Nerštas: Lytiškai subręsta 2 metų amžiaus, 3-4 cm ilgio, apie 5 g svorio. Neršia porcijomis ant vandens augalų. Nerštas prasideda gegužę ir tęsiasi birželio mėnesį. Pirmąją porciją saulažuvės išneršia apie 15°С vandens temperatūroje, kitas - aukštesnėse. Vislumas - 1-4 tūkst. ikrų, jų dydis apie 0,8 mm.

Mityba: Saulažuvės - labai ėdrios žuvys. Mailius minta smulkiu zooplanktonu, suaugusios - chironomidų ir vabzdžių lervomis, smulkiais vabzdžiais, ikrais, žuvų lervomis.

Gyvenimo būdas: Dažniausiai sutinkamos nedideliuose ežeruose, upių senvagėse, karjeruose, tvenkiniuose su smėlėtu, truputį dumblėtu dugnu. Gyvena būriais, vasarą plaukioja šiltuose viršutiniuose vandens sluoksniuose, aktyvios ir dieną ir naktį. Orams atšalus nusileidžia giliau, pavasarį ir rudenį laikosi netoli dugno, žiemoti įsirausia į gruntą.

Žvejyba: Menkavertė žuvis. Kai kuriuose vandens telkiniuose, kur jų labai daug, vietiniai saulažuves gaudo žuvies kotletų gamybai. Naudojamos kaip jaukas plėšrioms žuvims gaudyti.
Įprastai saulažuvės gaudomos nedideliais graibštais su tankiu tinklu. Užtenka sudrumsti vandenį ir saulažuvių būrys be jokios baimės puola į jį. Saulažuves geriau gaudyti iš valties ar nuo tiltukų, nes jos retai priplaukia arčiau kranto.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis