Švėtė (latviškai Svēte) - upė Lietuvoje (Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, Žagarės seniūnijoje) ir Latvijoje, kairysis Lielupės intakas.
Upės ilgis 123 km (Lietuvoje 55 km), baseino plotas 2295 km2 (Lietuvoje 255 km2. Prasideda Vaitutiškio miške, netoli Tulminų, 16 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų. Teka į šiaurę - šiaurės rytus per Mimaičių pelkę, Žagarę. Įteka j Lielupę 61 km nuo jos žiočių, 8 km į šiaurės vakarus nuo Jelgavos. Didesnieji intakai: dešinieji - Žvarilas, Bukiškis, Juodupis I, Juodupis II, Katmilžis, VIlkija; kairieji - Šakyna, Žarė, Tervetė, Aucė. Vidutinis nuolydis Lietuvoje 97 cm/km. Debitas ties Uziniu (42 km nuo žiočių): maks. 108, vidutinis 3,23, minimalus vasarą 0,043, minimalus žiemą 0,12 m3/s. Vidutinis debitas prie Lietuvos - Latvijos sienos 1.41 m3/s, žiotyse 12,7 m3/s. Aukštupyje upė ir visi jos intakai kanalizuoti. Aukštupys sausomis vasaromis išdžiūsta, šaltomis žiemomis užšąla iki dugno. Pavasarį (III - V mėn.Į ties Uziniu nuteka 53 %, vasarą (VI - VIII mėn.) 6%, rudenį (IX - XI mėn.) 18%, žiemą (XII - II mėn.) 23% viso metinio vandens kiekio. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė 1,8 m. Ledo danga išsilaiko vidutiniškai 100 dienų (ilgiausiai - 146 dienas - išsilaikė 1941/42). Didžiausias ledo storis 74 cm (1947).
Maršrutas tinka ir pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiamos valtys. Maršrutas yra Žagarės regioninio parko teritorijoje.
Visus metus (nerekomenduojama sausą vasarą), nuo Žagarės iki tilto Latvijoje geriau esant aukštesniam vandens lygiui
Užtvankos, rėvos, seklumos, vandens augmenija, užvirtę medžiai
ZW/WW 1- (1+)
Upės ekologinė būklė - gera
Atstumai upe
91.2 kr. Krūtis. 25 m žemiau Tiltas. kr. Raistai. Upės plotis 4-12 m, srovė lėta-vidutinė, kantai apaugę siaura medžių ir krūmų juosta, vietomis nedideli miškeliai. Upėje gali būti vagą pertvėrusių užvirtusių medžių. Vidutinis nuolydis iki tilto (85,4 km) 0,79 m/km.
88.2 Tiltukas. dš. Dilbinai, kr. Martyniškiai. Nuo tiltuko keliuku (apie 400 m) galima pasiekti Martyniškių dvarą.
87.1 dš. Katmilžis. kr. Martyniškiai.
86.4 kr. nedidelis intakas. dš. Dilbinai, kr. Puikiai
85.4 Tiltas. dš. Dilbinai. Upės plotis 5-8 m, srovė lėta, kantai apaugę siaura medžių ir krūmų juosta, vietomis nedideli miškeliai. Upėje gali būti vagą pertvėrusių užvirtusių medžių. Vidutinis nuolydis iki tilto (83,5 km) 0,26 m/km.
83.5 Tiltas. dš. Minčaičiai. kr. žvyro karjero tvenkinys. Upės plotis 5-10 m, srovė lėta-vidutinė, pakrantėse nedideli miškeliai. Vidutinis nuolydis iki tilto (76,6 km) 0,72 m/km.
80.6 kr. nedidelis intakas iš žvyro karjero tvenkinio. Netoli upės (kr. prie pat) Žagarės miškas. kr. žvyro karjero tvenkinys.
79.4 Upė išplatėja, srovės beveik nėra - upę patvenkia buvusio Zigelio vandens malūno užtvanka. kr. žvyro karjero tvenkinys baigiasi. kr. Šilelio miškas. dš. Žiuriai.
78.9 nedidelė buvusio Zigelio vandens malūno užtvanka. kr. Šilelio miškas. Žvelgaičių tvenkinys, dar vadinamas Žvelgaičių ežeru, yra Žagarės ozo dauboje. Tvenkinio plotas 26,5 ha, maksimalus gylis – 1,80 m, ilgis – 1,22 km, maksimalus plotis 300 m. Tvenkinį maitina Švėtės upė ir jos nedidelis intakas. Tvenkinio pakrantės apsuptos Žagarės ozo kalvomis, apaugusiomis pušynais. dš. Žiuriai.
77.1 dš. Žiurelis. Upė iki tilto teka per nedidelį Šilelio mišką. kr. Žvelgaičių tvenkinys.
76.6 Tiltas. dš. Žiuriai. kr. Žvelgaičių tvenkinys. Srovė lėta, vagos plotis 5-7 m. Vidutinis nuolydis iki medinio tiltuko (74,5 km) 0,45 m/km.
75.9 kr. nedidelis intakas atiteka iš Žvelgaičių tvenkinio.
75.5 kr., apie 100 m nuo upės, Žagarės piliakalnis (Aukštadvaris, Plikasis Kalnas, Žvelgaičio Kalnas).
75.2 dš. nedidelis intakas. Žagarė.
74.9 Pėsčiųjų tiltas. Žagarė. dš., apie 100 m nuo upės, Žagarės piliakalnis (Raktuvės Kalnas). Piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė.
74.8 dš. nedidelis intakas.
74.5 Medinis tiltukas. 150 m žemiau slenkstukas. Žagarė. Vidutinis nuolydis iki tilto (72,7 km) 3,42 m/km.
74.3 kr. intakas. Upėje rėvos, srovė greita. Vagos plotis 5-8 m. Žagarė.
74.2 Tiltukas. Žagarė.
73.6 Naujosios Akmenės - Joniškio kelio tiltas. Žagarė. Srovės beveik nėra - prasideda Žagarės tvenkinys. Tvenkinio plotas 26 ha.
Žagarėje verta aplankyti: XVII a. mūrinę apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, buvusio dvaro rūmus, senąsias žydų kapines.
72.7 Tiltas. Užtvanka dėl išvaizdos vietinių vadinama „bliūdu". Aukštis 3,9 m. Daugiau kaip prieš 100 metų užtvankos vietoje buvo natūralus Švėtės krioklys. XIX a. pastatyta užtvanka krioklį patvindė. Tarpukario metu čia buvo Strulio malūnas, kurio girnas suko Švėtės vanduo. Žagarė.
Žemiau užtvankos srovė greita, upės slėnis platus, krantai žemi. Vagos plotis 5-8 m. Vidutinis nuolydis iki dirbtinio ežero 2,07 m/km.
71.8 Švėtė įteka į dirbtinį ežerą. Ežero plotas 29 ha. dš. atsišakoja Švėtės senvagė. kr. Žagarė.
71.3 Švėtė išteka iš dirbtinio ežerėlio. Iki senvagės Švėtė teka Latvijos teritorija.
70.8 dš. Švėtės senvagė. dš. Pabaliai. Žemiau upė teka Lietuvos - Latvijos siena. Dš. Latvijos pusėje miškas, kr. Lietuvos pusėje nedideli miškeliai. Prasideda sudėtingesnė ir vaizdingiausia upės atkarpa. Upėje retos rėvos, sraunumos, pavieniai dideli akmenys. Srovė greita. Slėnis siauras, gilus. Vagos plotis 4-10 m, upėje gali būti užvirtusių medžių. Vidutinis nuolydis iki atodangos (69.7 km) 1,40 m/km.
70.5 dš. Švedpolio šaltinis - hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Vanduo veržiasi iš laidžių tarpsluoksninių kvartero nuogulų. Šaltinis išteka 1,2 m aukščiau upės vandens lygio. Sraunia srovele už 12 m pasiekia Švėtės upę. Šaltinis išteka dvejomis nevienodo stiprumo proveržomis. Debitas – 2,5-0,5 l/s. Vanduo gėlas, prisotintas kalcio ir magnio hidrokarbonatų. Šaltinio vandenį alaus gamybai naudojo Švedpolio (Šventpolio) dvaro Kunsmano alaus bravoras. Švėtės dešiniajame krante itin gausu (apie 33) šaltinių.
69.7 dš. atodanga. Aukštis apie 8 m, ilgis apie 10 m. Apatinė dalis sudaryta iš dolomitų, klintinių tufų. Viršutinė atodangos pjūvio dalis suklota iš moreninės medžiagos paliktos kontinentinio ledyno. Vidutinis nuolydis iki tilto (67.9 km) 1,36 m/km.
68.9 dš. nedidelis intakas. Dš. Pabalių miškas. Kiek toliau nuo upės dš. Pabaliai.
68.0 Švėtė teka Latvijos teritorija.
67.9 Tiltas. Dš. beveik iki Augstkalnės tęsiasi Skaru miškas. Kr. iki Augstkalnės netoli upės eina Žagarės-Augstkalnės kelias. Upės srovė vidutinė, vagos plotis 8-15 m. Kliūčių nėra. Vidutinis nuolydis iki Augstkalnės tvenkinio pradžios 0,59 m/km.
67.4 kr. Mineikas.
67.0 kr. Zeltini.
66.7 kr. Skujas. Srovės beveik nėra, prasideda Augstkalnes tvenkinys. Tvenkinio plotas 21,2 ha.
65.1 kr. Augstkalne. Plaukimą patogu baigti kairiajame tvenkinio krante. Miestelyje verta pažiūrėti Mežmuižos dvaro rūmus (Mežmuižas pils) ir XVIII a. bažnyčią.
64.8 Augstkalnės užtvanka. Aukštis 4,6 m.