Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Šapalas, Europinis šapalas (Leuciscus cephalus)
Žuvies kūnas: apvalus, verpstės formos. Nuo artimų karpinių žuvų rūšių skiriasi stora, plačia galva, beveik cilindrišku kūnu ir stambiais žvynais (šoninėje linijoje 43-48 žvynai). Žiotys didelės, galinės. Dantys išsidėstę 2 eilėmis, jų viršūnės kabliuko formos. Nugara tamsiai ruda ar tamsiai žalia, beveik juoda, šonai sidabriški su gelsvu atspalviu, kai kurių žvynų pakraščiuose yra tamsi juostelė sudaryta iš juodų taškelių. Krūtinės pelekai oranžiniai, pilvo ir analinis - nuo oranžinės iki raudonos spalvos, nugarinis ir uodeginis pelekai - tamsūs, uodeginio pakraščiai - tamsūs.
Šapalai gyvena 15-18 metų, auga vidutiniu greičiu, užauga iki 80 cm ilgio ir 6-8 kg svorio. Iki vienerių metų amžiaus šapalai užauga iki 5-6 cm ilgio, 2 metų šapalai sveria apie 15-20 g, 4 metų - daugiau kaip 100 g. Lietuvoje 5 metų amžiaus šapalai pasiekia 21-26 cm ilgį. Dažniausiai sugaunami apie 1 kg svorio šapalai.
Paplitimas: dažni Europoje ir Mažojoje Azijoje. Europos šiaurės rytuose šapalų arealas - iki Šiaurės Dvinos upės, Mažojoje Azijoje - iki Eufrato upės. Daugiausiai sutinkamas upėse, rečiau ežeruose.
Paplitimas Lietuvoje: Dažna žuvis gyvenanti sraunesnėse upėse. Šapalai dažnai sutinkami Neryje, Žeimenoje, Šventojoje, Merkyje, Nemune.
Nerštas: Šapalai lytiškai subręsta 4-5 metų amžiaus, apie 30 cm ilgio ir apie 0,5 kg svorio.
Lietuvoje įprastai šapalai neršia 3-4 porcijomis su 12-15 dienų tarpais. Nerštavietės - upių akmeningose rėvose. Nerštas prasideda gana vėlai - gegužės pradžioje ir tęsiasi iki birželio pabaigos vandeniui įšilus iki 15-17ºС. Ikrai gana stambūs, iki 1,6 mm dydžio. Vislumas - 20-70 tūkst. ikrų, stambių patelių - iki 100 tūkst. ir daugiau. Didelę dalį neapvaisintų ikrų nuneša srovė, taip pat daug ikrų suvalgo kitos žuvys.
Mityba: Šapalų maistas labai įvairus - juos galima vadinti visavalgėmis žuvimis. Jauni šapalai daugiausiai minta dumbliais, vabzdžiais įkritusiais į vandenį, jų lervomis. Vasarą suaugusių šapalų didžiąją raciono dalį sudaro vėžiagyviai, augalai, moliuskai; pavasarį šapalų racionas pasipildo sliekais, karkvabaliais ir kitais vabzdžiais. Rudenį stambūs šapalai daugiausiai minta varlėmis, smulkiomis žuvimis, ypač gružliais. Kartais jų grobiu tampa smulkūs žinduoliai - pelės, kirstukai ir kt., taip pat patekę į vandenį smulkūs paukščiukai.
Gyvenimo būdas: Pirmaisiais gyvenimo metais šapalai sudaro stambius būrius - po kelius šimtus, netgi tūkstantį, bet būriai greitai sumažėja - juos medžioja plėšriosios žuvys, žuvėdros, ypač dėl to, kad jie mėgsta plaukioti prie pat vandens paviršiaus, giliau panirdami tik šaltu ir blogu oru.
Dažniausiai šapalai sutinkami upėse su greita srove, rėvomis ir gana šaltu vandeniu. Kartais gyvena tose pačiose vietose su upėtakiais ir kiršliais. Šapalai mėgsta upių vietas su akmenuotu dugnu, uždumblėjusių ir pavėsingų vietų vengia. Šapalai dažniausiai laikosi akmeningose rėvose, smėlėtose ar žvirgždėtose seklumose arba sietuvose ir netoli kranto su palinkusiais virš upės krūmais ir medžiais, kur surenka nukritusius į vandenį vabzdžius. Įprastai šapalai tikrina visų netoli kranto įkrentančių daiktų valgomumą. Daiktai krentantys toliau nuo kranto ar į upės vidurį juos gąsdina.
Rudenį šapalai susirenka į didelius būrius ir jau rugsėjį patraukia į duobes žiemoti. Žiemą jie beveik nejuda ir nesimaitina.
Ledams aptirpus ir prasidėjus potvyniui šapalai palieka žiemojimo vietas, prieš nerštą sudaro nedidelius būrelius ir pradeda intensyviai maitintis.
Žvejyba: Šapalai gaudomi įvairiomis meškerėmis - plūdinėmis, muselinėmis, dugninėmis, spiningais. Šapalai yra sunkiai sugaunama žuvis, žvejai turi gerai išmanyti jų elgseną.
Pavasarį šapalų gaudymo sezonas trumpas - vandens temperatūrai pasiekus 10-12°С šapalai pradeda neršti ir kibti nustoja.
Apytiksliai savaitę po neršto 10-15 dienų šapalai kimba labai aktyviai. Tuo metu daugiausiai šapalų pagaunama dugninėmis meškerėmis, ypač naktį. Nuo gegužės pabaigos šapalai minta karkvabaliais ir ant kitų masalų užkimba retai. Vėliau šapalai gerai kimba ant žiogų, nedidelių vėžiukų, vingilių. Rudenį, ryte ir vakare, šapalus galima gaudyti ant nedidelių varlių, smulkių žuvelių, sliekų. Kartais šapalai gaudomi ant duonos, uogų, vyšnių, sūrio, dėlių, musių ir vabalų lervų.
Šapalai kimba staigiai ir nelauktai. Sugriebę jauką, stengiasi greitai nuplaukti. Užkirsti galima stipriai ir greitai, nebijant nuplėšti stiprių lūpų. Šapalai dažniau nutraukia valą negu nutrūksta nuo kabliuko. Gaudant šapalus reikia elgtis tyliai ir atsargiai.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis