Šeima: Nėginės (Petromyzonidae)
Jūrinė nėgė (Petromyzon Marinus)
Žuvies kūnas: ilgas, panašus į ungurio, nugara žalsva su tamsiomis ir balkšvomis dėmėmis. Pilvas baltas. Viršutinėje žiočių plokštelėje du stambūs pamatais susilietę dantys, apatinėje 7-8; kraštiniai turi po 2 viršūnes. Burnoje daug koncentriškai išsidėsčiūsių aštrių dantų. Ties galva yra 7 poros žiauninių angelių. Nėgės užauga iki 1 metro ilgio ir iki 3 kg svorio. Dažniausiai sugaunamos 60-75 cm ilgio ir 0,7-1 kg svorio negės.
Paplitimas: paplitusios Šiaurės Atlante, Baltijos jūroje.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje retkarčiai sugaunamos Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Labai retos, įrašytos į Raudonąją knygą.
Nerštas: Subręsta 8-9 metų amžiaus., kai kūno ilgis pasiekia apie 60 cm. ilgio. Neršti migruoja į gėlus vandenis. Neršia pavasarį ant smėlėto dugno. Vislumas daugiau kaip 200 tūkst. ikrelių. Jie lipnūs, elipsiški, gelsvai pilki, neskaidrūs apie 1 mm dydžio. Embrionai vystosi 8-10 parų. Išsiritusios lervos ilgis 5 mm. skaidrios, kirmeliškos, galinė kūno dalis storensė. Neršdamos nesimaitina. Po neršto žūva.
Mityba: minta vandens gyvūnais, kartais bestuburiais.