Mažoji nėgė. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Nėginės (Petromyzonidae)
Mažoji nėgė, upelinė nėgė (Lampetra Planeri (Bloch))
Mažoji nėgė

Žuvies kūnas: Labai panaši į jauną upinę nėgę. Nugara tamsiai pilka ar juoda, šonai pilki, pilvas baltas. Manoma, kad tai susmulkėjusi upinių nėgių forma, nemigruojanti į jūras. Turi 7 poras žiaunių angelių. Visi dantys buki, viršutinėje žiočių plokštelėje jų būna dvi. Apatinėje (5)7(9). Žiočių šonuose po 3 dantis, kurių vidurinieji trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Nuo upinės nėgės skiriasi mažesniaisiais dantimis virš viršutinės žiočių plokštelės. Suagusių ilgis iki 10-16, vingilių ilgis apie 12-20 cm.

Paplitimas: paplitusios Šiaurės Atlante, Baltijos jūroje.

Paplitimas Lietuvoje: Iš Baltijos jūros migruoja neršti į Nemuną, Nerį ir jų intakus.

Nerštas: Subręsta baigiantis metamorfozei 5 gyvenimo metais, prieš nerštą. Neršia gegužės mėnesio pabaigoje - birželio mėnesio pabaigoje, kai vandens temperatūra siekia 10°C. Neršia seklumose ant žvyrėto dugno, grupelėmis, po neršto žūva. Vislumas 4-40 tūkst. ikrelių. Jie elipsiški, neskaidrūs, gelsvai pilki, lipnūs 0,8-1,1 mm dydžio. Embrionai juose vystosi 11-14 parų.

Mityba: minta bestuburiais.