Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Skersasnukis, paprastasis skersasnukis, kaušukas, kaltukas, skersnukis, juodpilvė (Chondrostoma nasus)
Žuvies kūnas: apvalus, gana ilgas. Žiotys apatinės, apatinis žandikaulis užaštrintas, padengtas kauline plokštele. Viršutinė lūpa plona, ištisinė, mažai išsivysčiusi. Vidinę kūno dalį dengia juoda plėvelė. Dantys išsidėstę viena eile, peilio formos. Nugarinis ir analinis pelekas nedideli. Žvynai vidutinio dydžio, šoninėje linijoje - 52-65 žvynai.
Bendra skersasnukių spalva šviesi, nugara tamsiai žalia, šonai ir pilvas sidabriški, nugarinis ir uodeginis pelekai pilki ar juosvi, kiti pelekai rausvi ar gelsvi.
Skersasnukiai gyvena iki 8-9 metų, auga gana greitai, užauga iki 50 cm ilgio ir iki 2,5 kg svorio. Metų amžiaus skersasnukiai pasiekia 5,5-7,5 см ilgį, 2 metų amžiaus sveria 20-25 g, 3 metų - daugiau kaip 100 g, 4 metų - apie 250 g, 8 metų - apie 750 g. Dažniausiai sugaunami 0,5-0,6 kg svorio, rečiau - apie 1 kg svorio skersasnukiai.
Paplitimas: Sutinkami Vidurio ir Rytų Europos gėluose vandenyse. Gyvena upėse, iš pietų įtekančiose į Šiaurės ir Baltijos jūras. Artimi porūšiai gyvena upėse, priklausančiose Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinams. Rūšis labai reta, nykstanti. Introdukuoti Ronos, Luaros, Ėros, Senos (Prancūzija) ir Sočos (Slovėnija) upėse ir jų baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje: labai reta žuvis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nors apie 9-ame XX amžiaus dešimtmetį buvo gausūs Neryje, Nemune, Šventojoje. Pastaraisiais metais nedaug skersanukių buvo sugauta Šventojoje, Dubysoje, Kražantėje ir Neryje.
Nerštas: Patinai lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, 80-150 g svorio, patelės - 4-5 metų, 21-28 cm ilgio ir 200-300 g svorio. Neršia viena porcija, vietose su greita srove ir akmenuotu ar žvirgždėtu dugnu, balandžio mėnesį, 7-10ºС vandens temperatūroje. Skersasnukiai labai išrankūs nerštaviečių kokybei, todėl vietose kur nėra tinkamų nerštaviečių jie negausūs. Vislumas - 9,5-30 tūkst. ikrų. Ikrai gerai prilimpa prie grunto, gana dideli (apie 2 mm dydžio).
Mityba: Jaunikliai minta zooplanktonu, bet gana greitai pereina prie mitybos dumbliais. Suaugusios žuvys daugiausiai minta dumbliais kuriuos apatiniu žandikauliu nuskabo nuo akmenų, paskendusių medžių, kerplėšų, povandeninių augalų dalių. Skersasnukiai taip pat minta įvairiais vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, o pavasarį - kitų žuvų ikrais. Kartais skersanukiai, kurių burna yra apačioje, plaukioja pilvu į viršų, kad galėtų sugriebti grobį plaukiojantį vandens paviršiuje.
Gyvenimo būdas: Skersasnukiai plaukioja būriais toliau nuo kranto. Būriuose gali būti dešimtys beveik vienodo dydžio žuvų. Skersasnukiai gyvena giliose upių vietose su vidutine tėkme, smėlėtu ar akmenuotu dugnu, įprastai netoli dugno, mielai laikosi prie paskendusių kerplėšų ar medžių, kur randa daug maisto; vengia vietų be srovės ar su stipria srove, todėl mažesnėse upėse ir didesnių aukštupiuose sutinkamas labai retai. Žiemoja duobėse, ankstyvą pavasarį būriais kyla prieš srovę į nerštavietes. Po neršto grupelėmis leidžiasi pasroviui.
Žvejyba: Skersasnukiai žvejojami plūdinėmis meškerėmis nuo kranto ar valties. Pavasarį gaudomas nuslūgus potvynio vandeniui. Geriausiai kimba vidurvasarį, esant ramiam ir karštam orui. Skersasnukiai pradeda kibti švintant, apie 10 valandą kibti nustoja. Kibimas vėl prasideda apie 16 valandą ir tęsiasi iki sutemų. Geriausi masalai - slieko gabaliukai, skruzdėlių kiaušiniai, musių ir uodo trūklio lervos. Geriau kimba iš anksto pašertas grikių koše, smulkiai kapotais sliekais, skruzdėlių kiaušiniais. Masalas turi vilktis dugnu ir negulėti vienoje vietoje.
Kimba skersasnukiai atsargiai, pakirsti reikia iš karto. Užkirtus, gana stiprios žuvys energingai priešinasi - mėtosi į šonus, remiasi į dugną, plaukia zigzagais, daro staigius posūkius. Skersasnukiai - labai drąsios ir patiklios žuvys, dažnai nutrūkusios nuo kabliuko vėl grįžta į prišertą vietą.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis