Kirtiklis. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Vijūninės (Cobitidae)
Kirtiklis (Cobitis taenia)
Kirtiklis

Žuvies kūnas: gelsvos ar šviesiai pilkos spalvos, 5-13 cm ilgio ir 8-10 gr svorio. Nugara ir pelekai dėmėti. Šonais eina tamsių dėmelių eilės, kurios kartais susilieja į juostas. Žvynai labai smulkūs. Galva šonuose plokščia, be žvynų. Po akimis yra po dyglį, kurie gali pasislėpti odos raukšlėse. Įprastai gyvena 3-5 metus. Akvariumuose auginamos kaip dekoratyvios žuvelės, išgyvena iki 10 metų.
Kirtikliai kaip ir kitos vijūninės žuvys turi žarninį kvėpavimą - vandenyje stingant deguonies kirtikliai ryja atmosferos orą, oro burbuliukai žarnyne pasiekia specialią žarnos atkarpą, kur sustoja ir iš jo paimamas deguonis. „Išnaudotas“ burbulas, kuris praktiškai nebeturi deguonies, išstumiamas pro šalinamąją angą.

Paplitimas: Gyvena Eurazijos gėluose vandenyse nuo Portugalijos iki Ramiojo vandenyno ir Japonijos. Europoje kirtikliai nesutinkami Škotijoje bei Airijoje, šiaurinėje Skandinavijoje.

Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje dažna žuvis, sutinkama upeliuose ir ežeruose. Mėgsta smėlėtą ar akmenuotą dugną ir daug deguonies turinčius vandenis. Žvejai kartais kirtiklius naudoja kaip masalą. Kirtikliais minta lydekos, ešeriai, vėgėlės.

Nerštas: Subręsta 1-2 metų amžiaus. Neršia ant augalų, šaknų ar smėlio kai vanduo sušyla iki 20 °C. Patelė išneršia kelis šimtus ikrelių, kurie 15 °C temperatūros vandenyje vystosi 6-10 parų.

Mityba: Dieną paprastai slepiasi. Maisto ieško prieblandoje, apsiniaukusiu oru ir dieną.