Šeima: Lašišinės (Salmonidae)
Seliava (Coregonus albula)
Žuvies kūnas: Panaši į silkę žuvis. Nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai vidutinio dydžio, lengvai iškrintantys. Apatinis žandas atsikišęs į priekį ir užsirietęs į viršų. Turi lašišinėms žuvims būdingą riebalinį peleką. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilkšvi, apatiniai skaidrūs. Nugariniame peleke 8-9 (11), analiniame (9) 10-13 (14) šakotų spindulių. Šoninėjė linijoje turi 70-91 žvynus. Ant pirmojo žiauninio lanko būna 36-52 ilgos, tankios žiauninės lazdelės. Akys gana didelės. Paprastai sugaunamos 15-18 cm ilgio ir 50-90 gr svorio seliavos.
Paplitimas: Vidurio ir Šiaurės Europoje
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje gyvena giliuosiuose ežeruose. Dažna verslinė žuvis. Taip pat pas mus auginama Ladogos ežero seliava, vadinama ripusu, kuri užauga iki 1 kg.
Nerštas: Subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršto pradžia lapkričio antroje pusėje, pabaiga - gruodžio viduyje, kai vandens temperatūra nukrenta iki 5 °C. Neršia 1,5-3 m, o esant dideliam vėjui 10-15 m gylyje, ant smėlėto, žvirgždėto, retai ant dumblėto dugno, kur gausu moliuskų kriauklelių (dreisenų), arba ant povandeninių augalų (elodėjų). Vislumas - 0,8-20 tūkst. ikrelių. Seliavų ikrus naikina pūgžliai ir kitos žuvys.
Mityba: minta vėžiagyviais.