Visus metus
Kauno HE užtvanka
ZW
Atmata - Rusnė; Birštonas; Darsūniškis; Druskininkai; Kaunas; Lampėdžiai; Nemajūnai; Panemunė; Rusnė - Lazdėnai; Skirvytė - Rusnė; Smalininkai; Šilininkai
Upės ekologinė būklė - vidutinė (Kauno marios - bloga)
Nemunas
teka Baltarusijoje (Minsko ir Gardino srityse), Lietuvoje (Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse) ir Lietuvos - Rusijos (Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities) siena. Ilgis 937 km (Lietuvoje 475 km (116 km teka Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos siena), baseino plotas 98 200 km² (Lietuvoje 46 000 km²). Prasideda Baltarusijoje, 45 km į p. nuo Minsko. Įteka į Kuršių marias.
Aukštupys: nuo versmių iki Katros žiočių - visas yra Baltarusijoje.
Vidurupis: nuo Katros žiočių (kiek aukščiau Gardino, Baltarusija) iki Neries žiočių. Pradžia (60 km, iki Juodosios Ančios žiočių) yra Baltarusijoje, toliau 17 km Nemunas teka Lietuvos-Baltarusijos siena, žemiau teka Lietuvoje. Upė graužiasi pro morenines aukštumas, slėnis daugiausia siauras ir gilus, be salpos, suspaustas tarp aukštų terasų, krantai statūs, daug kur ardomi upės, vaga labai vingiuota. Ypač dideli ir staigūs vingiai yra tarp Punios ir Birštono. Upei graužiantis gilyn, dugne liko daug akmenų, kurių santalkos sudaro rėvas. Pirmoji rėvų grupė yra kiek aukščiau Gardino. Žemiau rėvų grupės perveria Nemuną prie Merkinės (Bajorė, Meška, Sakalai, Merkinės, Žirklės, Siuvėjas), prie Alytaus (Kiaulė, Paršiukas, Kuilys, Avinas, Kriaulė), prie Balbieriškio (Barbiera, Buršalas). Vidurupio gylis 1,5-3 m, vagos plotis nuo 80 m iki 200-300 m rėvose. Vid. nuolydis 23 cm/km, maks. - 14 km ruože žemiau Merkio žiočių - 43 cm/km ir 13 km ruože žemiau Peršekės žiočių - 38 cm/km. Srovės greitis rėvose net vasarą vietomis viršija 2 m/s.
Žemupys: 208 km yra Lietuvoje, nuo Smalininkų iki Rusnės upė teka Lietuvos-Rusijos siena. 48 km nuo žiočių (kiek žemiau Tilžės (Sovetsko), prasideda Nemuno delta. Upė šakojasi į Rusnę (dš.) ir Giliją (kr.). Rusnė vandeningesnė - tai pagrindinė šaka. 13 km nuo žiočių, prie Rusnės, upė vėl šakojasi į Skirvytę (kr.) ir Amatą (dš.). Pagrindine šaka laikoma Amata, nors Skirvytė vandeningesnė. Amatos žiotys yra 40 km į p. nuo Klaipėdos. Žemupyje Nemuno vaga yra daug platesnė (iki 500 m) ir tiesesnė, negu vidurupyje. Vid. nuolydis 10,5 cm/km, o 32 km atkarpoje iki žiočių tik 3 cm/km. Vaga nepastovi, dugnas smėlėtas. Daug seklumų ir salų, po eilinio potvynio kai kurios iš jų išnyksta, atsiranda naujų. Upės gylis 1,5-5 m. Slėnis nuo Kauno iki Smalininkų ryškus, 1,5-2 km pločio, stačiais ir aukštais (30-35 m) šlaitais. Salpos plotis iki 0,5 km. Žemiau Smalininkų slėnis ne toks ryškus. Tarp Jūros žiočių ir Tilžės upė prasigraužia pro Vilkyškių kalvagūbrį ir išteka į Nemuno deltos žemumą, kurioje plyti plačios pievos, užliejamos potvynių metu.
Per metus Nemunas į Kuršių marias vidutiniškai nuplukdo 21 km³ vandens. Pavasarį upe nuteka 41-46%, vasarą 15-18%, rudenį 19-22%, žiemą 17-21% viso metinio vandens kiekio. Srovės greitis iki 1 m/s, potvynių metu iki 1,5-1,8 m/s. Debitai: Gardine: vid. maks. 957 m³/s, vid. 200 m³/s; Birštone: vid. maks. 1170 m³/s, vid. 274 m³/s; Lampėdžiouse: vid. maks. 2320 m³/s, vid. 467 m³/s; Smalininkuose: vid. maks. 2655 m³/s, vid. 547 m³/s; Vid. debitas žiotyse 666 m³/s.
Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Nemunu galima plaukti visomis plaukimo priemonėmis. Rekomenduojamos - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos, plaustai, katamaranai. Nemunu vykdoma laivyba, todėl patariame susipažinti su jos taisyklėmis.