Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Paprastoji meknė, meknė, ožys (Leuciscus idus)
Žuvies kūnas: spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties ir gyvenamosios vietos. Meknė panaši į šapalą, skiriasi trumpesne ir siauresne galva, aukštesniu, labiau plokščiu ir tamsesniu kūnu, smulkesniais žvynais, ryškesnių spalvų pelekais. Nugara tamsi, su melsvu ar žalsvu atspalviu, šonai melsvai pilki, su sidabriškai gelsvu atspalviu. Pilvas sidabriškas. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsiai pilki; krūtininiai, pilvo ir analinis pelekai rausvi arba raudoni. Akys žalsvai gelsvos su tamsia dėme viršuje. Žvynai smulkūs. Rudenį meknės patamsėja. Ypač jos gražios neršto metu - tuomet kūnas įgauna metalinį blizgesį, galva ir žiaunų dangteliai pasidaro auksinės spalvos, nugarinis ir uodeginis pelekai raudono atspalvio, o poriniai pelekai - ryškiai raudoni, patinų galvos ir žvynai apsidengia gelsvos spalvos spuogeliais. Meknės mėsa gelsvos spalvos.
Meknės užauga iki 70-75 cm ilgio ir iki 8 kg svorio. Ketverių metų užauga iki 20 cm ilgio ir 200 g svorio. Dažniausiai sugaunamos 25-35 cm ilgio ir 0,5-1.5 kg svorio žuvys.
Paplitimas: paplitusi šiaurinės Europos ir šiaurės vakarų Azijos didesnėse upėse ir ežeruose. Paplitimo arealas: nuo pietinės Skandinavijos ir rytinės Europos iki Kaspijos jūros baseino ir Lenos upės baseino. Introdukuota Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje dažna, paplitusi gėluose vandenyse - Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje, Kuršių mariose, Pabradės, Ignalinos, Zarasų rajonų didesniuose ežeruose ir upėse. Dažniausiai gyvena upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Anksčiau žvejai sugaudavo 7-9 centnerius per metus, daugiausiai Kuršių mariose.
Nerštas: Lytiškai subręsta 5 metų amžiaus. Įprastai neršia gegužės mėnesį seklumose ant žvirgždėto, smėlėto, apaugusio augalais dugno, pliaukšėdamos rytais ir vakarais, o esant šiltam orui - visą naktį. Vislumas - 30-150 tūkst. ikrų. Jie lipnūs, apvalūs, gelsvi, apie 2 mm dydžio.
Mityba: Jauniklės minta planktonu, smulkiais dugno gyvūnais. Suaugusios žuvys - vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, smulkiais moliuskais, kirmėlėmis, dumbliais, kitų žuvų ikrais. Didelės meknės minta kitų žuvų mailiumi, smulkiomis žuvimis, varlėmis, vėžiais.
Gyvenimo būdas: Meknės yra greitos, bailios ir atsargios žuvys - gyvena pavieniui ar nedideliais būriais, nuolat keičia savo buvimo vietą. Mėgsta švarų ir šaltesnį vandenį, vietas smėlėtu ar smėlėtu su dumblu dugnu. Meknė laikosi vidutinės tėkmės gilesnėse upėse ir pratekančiuose ežeruose.
Žvejyba: Menkės gaudomos sietuvose, duobėse, švaraus ir drumsto vandens riboje, prie nuskendusių kerplėšų, molio luitų, didelių akmenų, stačių krantų po nukarusiomis medžių ar krūmų šakomis. Nakties metu meknės sugaunamos ir seklesnėse vietose arčiau krantų.
Meknės gaudomos spiningu, museline, plūdine, palaidyne, dugnine meškerėmis. Masalas - uodo trūklio lervos, sliekai, šutinti grūdai, duona, apsiuvos, dumbliai. Masalas turi būti 3-5 cm nuo dugno. Gaudoma rytais ir vakarais. Dugnine meškere meknės gaudomos nuo sutemų iki aušros. Masalas - sliekai. Meknes galima gaudyti ir museline meškere, ypač pavakariais. Stambios meknės pagaunamos ir spiningu - geriausiai kimba ant besisukančių blizgių-mepsų.
Gaudant palaidyne ar plūdine meškerėmis, meknė masalą ima gana staigiai, iš karto panardindama plūdę, tuo momentu reikia užkirsti. Gaudant dugnine meškere, masalą meknė ima atsargiai ir silpnai tampo valą. Užkirsti reikia tada, kai jaučiamas valo tempimas.
Užkirstos meknės priešinasi gana smarkiai, tačiau kiek pasivarčiusios iškyla į vandens paviršių. Pritraukta prie kranto dar kartą priešinasi, bet greitai nuvargsta ir pasiduoda.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis