Upių labirintasKelionės į Gruziją

Paprastoji meknė. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Paprastoji meknė, meknė, ožys (Leuciscus idus)
Meknė

Žuvies kūnas: spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties ir gyvenamosios vietos. Meknė panaši į šapalą, skiriasi trumpesne ir siauresne galva, aukštesniu, labiau plokščiu ir tamsesniu kūnu, smulkesniais žvynais, ryškesnių spalvų pelekais. Nugara tamsi, su melsvu ar žalsvu atspalviu, šonai melsvai pilki, su sidabriškai gelsvu atspalviu. Pilvas sidabriškas. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsiai pilki; krūtininiai, pilvo ir analinis pelekai rausvi arba raudoni. Akys žalsvai gelsvos su tamsia dėme viršuje. Žvynai smulkūs. Rudenį meknės patamsėja. Ypač jos gražios neršto metu - tuomet kūnas įgauna metalinį blizgesį, galva ir žiaunų dangteliai pasidaro auksinės spalvos, nugarinis ir uodeginis pelekai raudono atspalvio, o poriniai pelekai - ryškiai raudoni, patinų galvos ir žvynai apsidengia gelsvos spalvos spuogeliais. Meknės mėsa gelsvos spalvos.
Meknės užauga iki 70-75 cm ilgio ir iki 8 kg svorio. Ketverių metų užauga iki 20 cm ilgio ir 200 g svorio. Dažniausiai sugaunamos 25-35 cm ilgio ir 0,5-1.5 kg svorio žuvys.

Paplitimas: paplitusi šiaurinės Europos ir šiaurės vakarų Azijos didesnėse upėse ir ežeruose. Paplitimo arealas: nuo pietinės Skandinavijos ir rytinės Europos iki Kaspijos jūros baseino ir Lenos upės baseino. Introdukuota Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje dažna, paplitusi gėluose vandenyse - Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje, Kuršių mariose, Pabradės, Ignalinos, Zarasų rajonų didesniuose ežeruose ir upėse. Dažniausiai gyvena upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Anksčiau žvejai sugaudavo 7-9 centnerius per metus, daugiausiai Kuršių mariose.

Nerštas: Lytiškai subręsta 5 metų amžiaus. Įprastai neršia gegužės mėnesį seklumose ant žvirgždėto, smėlėto, apaugusio augalais dugno, pliaukšėdamos rytais ir vakarais, o esant šiltam orui - visą naktį. Vislumas - 30-150 tūkst. ikrų. Jie lipnūs, apvalūs, gelsvi, apie 2 mm dydžio.

Mityba: Jauniklės minta planktonu, smulkiais dugno gyvūnais. Suaugusios žuvys - vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, smulkiais moliuskais, kirmėlėmis, dumbliais, kitų žuvų ikrais. Didelės meknės minta kitų žuvų mailiumi, smulkiomis žuvimis, varlėmis, vėžiais.

Gyvenimo būdas: Meknės yra greitos, bailios ir atsargios žuvys - gyvena pavieniui ar nedideliais būriais, nuolat keičia savo buvimo vietą. Mėgsta švarų ir šaltesnį vandenį, vietas smėlėtu ar smėlėtu su dumblu dugnu. Meknė laikosi vidutinės tėkmės gilesnėse upėse ir pratekančiuose ežeruose.

Žvejyba: Menkės gaudomos sietuvose, duobėse, švaraus ir drumsto vandens riboje, prie nuskendusių kerplėšų, molio luitų, didelių akmenų, stačių krantų po nukarusiomis medžių ar krūmų šakomis. Nakties metu meknės sugaunamos ir seklesnėse vietose arčiau krantų.
Meknės gaudomos spiningu, museline, plūdine, palaidyne, dugnine meškerėmis. Masalas - uodo trūklio lervos, sliekai, šutinti grūdai, duona, apsiuvos, dumbliai. Masalas turi būti 3-5 cm nuo dugno. Gaudoma rytais ir vakarais. Dugnine meškere meknės gaudomos nuo sutemų iki aušros. Masalas - sliekai. Meknes galima gaudyti ir museline meškere, ypač pavakariais. Stambios meknės pagaunamos ir spiningu - geriausiai kimba ant besisukančių blizgių-mepsų.
Gaudant palaidyne ar plūdine meškerėmis, meknė masalą ima gana staigiai, iš karto panardindama plūdę, tuo momentu reikia užkirsti. Gaudant dugnine meškere, masalą meknė ima atsargiai ir silpnai tampo valą. Užkirsti reikia tada, kai jaučiamas valo tempimas.
Užkirstos meknės priešinasi gana smarkiai, tačiau kiek pasivarčiusios iškyla į vandens paviršių. Pritraukta prie kranto dar kartą priešinasi, bet greitai nuvargsta ir pasiduoda.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis