Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Lynas (Tinca tinca)
Žuvies kūnas: trumpas, storas, raumeningas, labai gleivėtas. Vyraujančios spalvos: nuo gelsvai žalios ties pilvu ir tamsiai žalios ar net rudos ties nugara. Uodegos stiebelis trumpas. Nugara juodai žalsva, šonai žalsvai auksinės spalvos, papilvė pilkšva arba gelsva. Lyno kūnas padengtas smulkiais, pailgais, plonais, giliai į odą įaugusiais žvynais bei storu gleivių sluoksniu. Šoninėje linijoje 90-120 žvynų eilė. Pelekai apvaliais pakraščiais, tamsiai pilki, akys nedideles, raudonai oranžinės. Nugarinis ir analinis pelekai gana trumpi. Žiotys mažos, galinės, jų kampuose yra po trumpą ūselį.
Lynai gyvena iki 13 metų, Lietuvoje auga gana lėtai, užauga iki 20-40 cm ilgio, didžiausi - iki 70 cm ilgio ir 7,5 kg svorio. Metų amžiaus įprastai būna 2,5-4 cm ilgio ir 2 g svorio, 2 metų - 8 cm ilgio ir 15 g svorio, 5-6 metų - 18-20 cm ilgio ir 200-240 g svorio. Dažniausiai sugaunami 30-35 cm ilgio ir 0,5-1 kg svorio lynai.
Paplitimas: Gana plačiai paplitęs Euroazijos gėluosiuose vandenyse nuo jos vakarinių pakraščių. Rytinė arealo riba yra Baikalo ežeras, nors ištisinis paplitimas tęsiasi tik iki Jenisiejaus upės vidurupio. Rytų Sibire sutinkamas retai.
Paplitimas Lietuvoje: Gana dažna žuvis Lietuvoje. Gyvena ežeruose, lėtai tekančiose upėse, senvagėse, žvyro karjeruose, drumzlinuose, senstančiuose ežeruose ir upėse, kur padidėjęs organinės medžiagos kiekis. Taip pat yra išveista ir dekoratyvinė lynų veislė - aukso spalvos ir tamsiomis akimis auksaspalviai lynai, kurie dažniausiai auginami tvenkiniuose.
Nerštas: Lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, 17-18 cm ilgio. Įprastai neršia 2-3 porcijomis, su kelių savaičių tarpais, birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesį, kai vandens temperatūra sušyla iki 18-20°C. Neršia nedidelėmis grupėmis švariame vandenyje, upių vietose su silpna srove, ežerų pakrantėse. Ikrus išleidžia 0,6-1 m gylyje ant augalų ir jų šaknų, prie kurių jie prilimpa. Ikrai smulkūs, žalsvi, 0,8-1,4 mm dydžio. Vislumas - 42-600 tūkst. ikrų. Embrionai subręsta per 3-4 paras, išsiritusios lervos gana nejudrios.
Mityba: Minta dugno bestuburiais (vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais, kirmėlėmis), išrausdami juos iš dumblo iki 7-9 cm gylio. Suaugę lynai taip pat minta vandens augalais, dumbliais ir detritu, kurie gali sudaryti iki 60 % jų raciono.
Gyvenimo būdas: Lynai mėgsta gyventi gerai įšylančiuose, užžėlusiose, su stovinčiu vandeniu ir dumblėtu dugnu upių senvagėse ir sietuvose, užželiančiuose, dumblėtuose ežeruose, tvenkiniuose; nemėgsta vietų su srove ir šaltesniu vandeniu. Lynai gyvena sėsliai, gana atsparūs deguonies trūkumui vandenyje, nereiklūs vandens kokybei. Beveik visus metus laikosi tose pačiose vietose, plaukioja po vieną, į nedideles grupes susirenka tik neršto metu ir rudenį, spalio-lapkričio mėnesiais, kai patraukia žiemoti į giliausias upių ir ežerų vietas. Kartais žiemoja įsirausę į dumblą. Lynai taip giliai užmiega, kad ištraukti iš dumblo, ilgą laiką nerodo jokių gyvybės požymių. Atsibunda anksti pavasarį, tik pasirodžius properšoms lede, kovo-balandžio mėnesiais. Iki neršto lynai intensyviai maitinasi.
Žvejyba: Lynai - verslinė ir mėgėjiškos žūklės žuvis. Įprastai lynai gaudomi plūdine meškere, su plonu pavadėliu ir nedidele, jautria plūde. Lynų žvejybai reikia daug kantrybės ir ištvermės, kadangi jie yra labai flegmatiški ir pasyvūs.
Lynus geriausiai gaudyti pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, kada jie maitinasi arčiau kranto. Kai kuriuose, greitai įšylančiuose, tvenkiniuose lynai kimba vos ledui nutirpus. Vasarą lynai gana sotūs ir kimba retai. Vasaros pabaigoje - rugsėjo pradžioje lynai aktyvesni, prasideda trumpas rudeninis kibimas. Geriausiai lynai kimba anksti ryte ir vakare, prieš saulei nusileidžiant; geriausias oras - šiltas, apsiniaukęs su krapnojančiu lietučiu. Lynai gaudomi tik nuo dugno, netoli pakrančių švendrų, languose tarp augalų. Masalai - uodo trūklio lervos, lietaus ir mėšliniai sliekai. Prieš žūklę lynus geriausiai jaukinti smulkintais sliekais, uodo trūklio lervomis, duonos gabaliukais. Lynai kimba atsargiai, pradžioje paragauja jauką, keletą kartų jį išspjaudami. Taip gali tęstis iki 5 minučių, kol lynas teiksis užkibti.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis