VIRVYČIA
Trasos ilgis - 122 km, trukmė - 6 d., sezonas - IV-VI mėn.
Virvyčia (dar vadinama Virvyte) - didž. Ventos intakas. 131 km ilgio upė it virvė vingių vingiais išsirangiusi iš p. į š. Versmės - Ežero pelkėje, už 3 km į š. r. nuo Laukuvos. Teka iš Žemaičių aukŠtumos pro Varnius, Janapolę, BirŽuvėnus, Kaunatavą, Tryškius, Šilalės, Telšių ir Akmenės rj. žemėmis. Nuo versmių iki Paršežerio vadinama Rudė (reguliuota), nuo P. iki Lukšto ež. - Sietuva, nuo L. iki Biržulio ež. - Varnelė.
Pakrantės, išskyrus aukštupį, aukštos, sausos, vietomis skardingos, lapuočių miškeliais pasidabinusios, beveik visur tinkamos postoviui bei nakvynei. Vagos pl. aukštupyje ir vidurupyje - 4-12 m, žemupyje - iki 30 m. Dominuojantis gl - 0,5-1,0 m. Srovės greitis (m/s); aukštupyje - 0,2-0,4, vidurupyje ir žemupyje - 0,5-0,9.
Maršruto trasoje Virvyčia nukrenta 99,8 m (ΔH-0,86). Didž. kritimas yra pačiame aukštupyje ir vidurupyje. Tarp 78,4-17,0 km upė nukrenta 85,3 m (ΔH- 1,29). Tad plaukiant pavasarį, kai aukštas vanduo, 61,1 km trasoje Virvyčia (kaip ir Minija) yra pagrindinė Lietuvos vandens turistų II sudėt ktg. etaloninė upė. Q: ištake iš Lūksto ež. - 1,97, žemiau Rešketos ž. - 3,76, ž. - 9,35. Nuotėkis labai svyruoja: pavasario potvynio metu vanduo aukštupyje pakyla iki 1 m, vidurupyje ir žemupyje - iki 3 m virš vasaros vandens lygio. Labai sausomis vasaromis vanduo nusenka 0,2-0,4 m žemiau vid. vasaros vandens lygio.
Virvyčios energetiniai pajėgumai anksčiau buvo gana intensyviai naudojami: visoje upės trasoje buvo 19 jėgainių - 13 vandens malūnų ir 6 HE. Be dirbtinių kliūčių - užtvankų, nepraplaukiamų tiltų ir lieptų - yra ne maža natūralių: seklių brastų, tankios augmenijos, rėvų, slenksčių, bebrų ,,užtvankų". Virvyčia galima plaukti tik baidare arba lengva valtele, pradedant nuo Lūksto ež.
VIRVYČIOS MARŠRUTINĖ JUOSTA
122 Į Lūksto ež. p. galą iš Paršežerio įteka Sietuva - Virvyčios aukštupys. Lūkstas - pagal dydį 12-as Lietuvos ež. (F-1016, L-6,1, didž.pl-3,5, gl-8,0, P-19,5). Š. v. krantas aukštas, apaugęs mišku. Čia įsikūrusi tarpkolūkinė pionierių stovykla, trumpalaikė turistų poilsiavietė, yra varniečių mėgstamas paplūdimys; kiti krantai žemi, vietomis pelkėti, prie jų šliejasi Mičiurino ir “ˇŽemės maitintojos“ kol. laukai. Šiaurvakarinėje ež. pakrantėje išsibarstęs Kulbiškių k. Prie Lūksto ež. randama gintaro.
116 Varnelė išteka iš Lūksto ež. š. r. galo. Iki Varnių ji teka žema, sudurpėjusia lyguma, vadinama Debesnomis. Upės krantai žemučiai, vietomis apžėlę karklais, tėkmė rami, gili. Yra vienas kitas nepraplaukiamas tiltelis, lieptas.
110 VARNIAI - mst., apyl. ir dviejų kol. centras, įsikūręs abipus Varnelės. Senovėje V. buvo vadinami Medininkais. XV a. Varniai tapo Žemaitijos kultūriniu ir religiniu centru: čia buvo vyskupo rezidencija, veikė kunigų seminarija, kurioje mokėsi nemaža žmonių, lietuvių kultūroje palikusių ryškius pėdsakus. XVI a. pab. Varniuose gyveno vienas iš lietuvių raštijos pradininkų - Mikalojus Daukša (1527-1613).
Buržuazinė valdžia Varniuose įsteigė politinių kalinių koncentracijos stovyklą, kurioje kalėjo daug pažangių veikėjų, revoliucionierių - B.Baranauskas, J. Greifenbergeris, V. Niunka, I. Vinickis, A. Bulota su žmona ir kt. Buv. koncentracijos stovyklos kamerose įrengta muziejinė ekspozicija. Miesto ribose per Varnelę nutiesti 5 tiltai: ties Komjaunimo, Tarybų (2), Ligoninės ir Didvyrių gatvėmis. Nuo Varnių iki Biržulio ež. Varnelė kanalizuota.
105 Biržulio ež. prieigose upė užžėlusi tankiais karklų krūmais, kur siauroje vagoje dažnai susikaupia šūsnys visokiausių miesto ,,gėrybių". Čia ne irklais, bet rankomis kabinantis už krūmų šakų, tenka keliasdešimt. metrų brautis siauru, tamsiu karklų tuneliu.
Varnelė, prieš įtekėdama į Biržulį, sudaro deltą ir susiskaido į kelis pelkėtus kanalus. Pavasarį tų kanalų nesimato, nes vanduo deltą apsemia. Kadangi visas nuotėkis yra š. kryptimi, srovės fv. vagos nepaiso ir teka per krūmus trumpiausia kryptimi. Šia srove nereikia susižavėti, nes iki ež. yra dar daugiau kaip 1 km. Geriausia pirma pasižvalgyti (kad ir iš aukštesnio medžio) ir tik susiorientavus plaukti toliau. Ryškiausi orientyrai yra Moteraičio kalnas - tiesiog iš r. pusės, šiauriau jo - Pavandenės bažnyčios bokštas ir dar šiauriau, beveik š. r. - aukštas, plika viršūne Sprūdės kalnas. Lieka tik išsirinkti vieną iš orientyrų (geriausia Pavandenės bažnyčią) ir jos kryptimi prasiskinti pro krūmus ir medžių juostą iki ,,švaraus" vandens. Atviro vandens nedaug, beveik visas ežeras užklotas baltųjų vėdrynų kilimu. Vis dėlto palei rytinį, aukštąjį, t. y. Pavandenės krantą yra protaka - Nekačios upelio vaga, praplaukiama bet kuriuo metų laiku.
Iki 1954 Biržulio ež. tyvuliavo 754 ha plote, buvo 6,66 km ilgio, 2,16 km pl., 4,5 m gl. Numelioravus gretimas apylinkes, jo vandens lygis pažemėjo 1,5 m. Iš vandens išniro dideli sapropelio plotai, kurie pradėjo džiūti ir dubti. Reikėjo vėl statyti užtūras ir vandens lygį pakelti. 1968 baigtas statyti pylimas, ir p. ež. dalis vėl patvenkta. 4 km ilgio kanalas tarp Biržulio ež. užtvankos ir Rešketos upelio ž. dabar eina buv. Biržulio ež. v. pakraščiu (kasant kanalą, žemės buvo metamos specialiai į ež. pusę, dėl to ir atsirado pylimas). Susidarė 196,7 ha ežerėlis, kurio didž. gl. - 2,4 m. Dabar tebėra tik vienas ketvirtadalis buv. ež. Sekliame ež. iškilo keliolika žemų salelių.
Biržulio ir Stervo ež. su apyežeriais - ornitologinis draustinis. Plaukiant draustinio teritorija, reikia kuo mažiausiai trikdyti paukščių ramybę, griežtai laikytis draustinio nuostatų: nežvejoti, garsiai nešūkauti, draustinio teritorijoje neišlipti į krantą.
Kai pavasariais vandenys suplūsta, Biržulio ež. pasiekia senosios kranto linijos izogibsę ~ 640 ha. Tačiau ir užliejęs pelkes bei krūmus, ež. nedaug tepagilėja.
102 Šiaurinėje Biržulio ež. dalyje yra sąsmauka, kurioje pastatytas tiltas bei užtvanka-reguliatorius. Čia laivelius tenka persinešti per Pavandenės-Varnių vieškelį. Paprastai dauguma turistų šioje vietoje pradeda II sudėt. ktg. žygį Virvyčia. Žemiau vandens reguliatoriaus užtvankos atsišakoja du kanalai: d - patiesinta Virvyčios senvagė, k - specialiai iškastas palei pelkių krantą apvedimo kanalas, vietomis net 6 m gl. Jo paskirtis - nuvesti ež. vandenį, kad aplink ištiesintą Virvyčios vagą susidarytų šienaujamų kultūrinių pievų plotai. Deja, dabar visi pripažįsta, kad Biržulio nuleidimas buvo klaida: nebeturime nei ež., nei pievų, o didžiulės pakrančių dumblynės virto neįžengiamais liūnais, švendrynų, meldynų plotai - tikromis džiunglėmis, į kurias galima įeiti tik žiemą.
Taigi, persikėlus per užtvanką, reikia laikytis tik k (apvedamojo kanalo). Į d nesukti jokiu kanalu, nes jie (ypač plaukiant pavasarį, kai aukštas vanduo) gali nuvesti į neišbrendamas džiungles.
99 k Rešketa (L-20). Ji atiteka nuo Girkantiškės, iš Rešketos ež. 1930 gilinant Virvyčios ir Rešketos vagas, rasta II t-mečio pr. m. e. archeologinių radinių. Pabiržulio k. stūkso kalva, vadinama Alkos kalnu.
95 d JANAPOLĖ - mstl, apyl. ir t. ū. centras, žemdirbių gyvenvietė. J. bažnyčia ir varpinė - XVIII a. archit. paminklas.
94 k Padvariai, kaimo kelio tiltas. Pakelėje iš P. į Sėbūs yra piliakalnis. Toliau - Eidžiotai, Žylaičiai; d Paberštvė, Sėbai, Jonavingis.
Upėje riogso Padvarių ir Lileikio malūnų užtvankų liekanos. Kai aukštas vanduo, neapdairiai plaukiant, laivelį stipriai prispaudus prie k kranto, kartais įvyksta ir overkilis.
Upės slėnys jau gana ryškus, platokas ir gilus. Sausmečiais siaura (2-3) upės vaga vietomis užželia ir užvirsta tankiais karklų krūmais, tampa sunkiai praplaukiama.
Prasideda pirmosios bebrų užtvankėlės.
86 d Purviai. Kiek toliau - k Kūlių Dauba (Kūldauba), vieškelio Luokė-Žarėnai tiltas. Buv. Kuršo HE išgriautos užtvankos vietoje - pusmetrinis, esant aukštam vandeniui nesunkiai peršokamas slenkstis. Buv. elektrinės patalpose veikia elektra varomas malūnas.
Toliau iki Baltininkų upė rami, be didesnių kliūčių. Baltininkai, vieškelio Baltininkai-Biržuvėnai tiltas. Akmeninis vandens malūnas - vienas iš seniausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje, sakoma, dar Vytauto laikais statytas. Užtvanka išgriauta. Kai aukštas vanduo, geriau plaukti d pakrante, kai žemas - k.
Pora km žemiau, antro Baltininkų malūno išgriautos užtvankos vietoje, riogso krūva didelių akmenų. Kai aukštas vanduo, susidaro peršokamas slenkstis, kai žemas - reikia laivelius apsinešti d pakrante. Greta buv. medinio malūno pastato (d) srovena gardaus vandens šaltinis.
Baltininkai - sena žemaičių gyvenvietė.
Upėje prasideda smarkios rėvos, aštrios seklumos.
79 k Žąsūgalos kalnas, kurio pakaušio H-209 m. Vaiskią dieną nuo jo viršūnės matyti visi Žemaitijos aukštuoliai - Medvėgalis (H-234), Girgždutė (H- 228), Šatrija (H-227).
72 d BIRŽUVĖNAI - Luokės t. ū. B. skyrius, viena iš seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Virvyčios krante stūkso piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, o jos vingyje - buv. dvaro parkas.
Per upę nutiestas Telšių-Luokės vieškelio tiltas ir buv. Biržuvėnų popieriaus fabriko bei hidroelektrinės (1900) 4 m aukščio užtvanka; patogiau keltis k pakrante; šios užtvankos patvanka į aukštupį siekia apie 3,5 km. Dabar čia veikia vandens malūnas ir t. ū. mechaninės dirbtuvės.
Virvyčia, prasilaužusi per Žąsūgalos kalvagūbrį, kiek platesniu slėniu teka dideliais akmenimis išbarstyta vaga; k krante ošia dideli (3287 ha) Biržuvėnų miškai.
67 Luokės-Viešvėnų-Telšių pln. tiltas, Pavirvytė, toliau - Juciai. Buv. Jucių (Luokės) HE užtvanka išgriauta. Kiek žemiau - k Staniškė. Sausesnėmis vasaromis upė čia dažnai užželia.
Už 3,5 km, d, LUOKĖ - mstl., apyl. ir t. ū. centras. Čia žuvusių Raudonosios Armijos Žemaičių pulko kovotojų atminimui pastatytas paminklas.
60 k KINČIULIAI - ,,svieto lygintojo" T. Blindos gimtinė. Neveikiančio malūno išgriautos užtvankos griuvėsiai. Kai aukštas vanduo, ne visi turistai praplaukia be overkilio, o kai žemas - laivelius tenka persivesti. K. kaimo palaukes siekia garsioji Byvainės giria, kurioje slapstėsi T. Blinda ir jo gauja.
Upėje seklios rėvos.
55 d PAŠKUVĖNAI, ž.ū. technikumo medelynas; buv. malūno išgriautos užtvankos vietoje nedidelis slenkstis. Kai aukštas vanduo, baidarę sandariai apdengus, galima nesunkiai peršokti.
Kiek žemiau upę pertveria 2 tiltai.
k Padmakiai, Byvainės giria.
52 k Pavirvytė. Malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta. Kai aukštas vanduo, neapdairiai plaukiant, čia neretas ir overkilis. Kai žemas vanduo, laivelį vietomis reikia persikelti.
Toliau upėje keletas slenkstėtų rėvų.
50 d Upyna (L-14), dvigubas upės vingis. KAUNATAVA - t. ū. centras. Upėje praplaukiamas slenkstis, vadinamas Velnio tiltu.
Upės slėnys palaipsniui platėja ir slėsnėja.
47 d Kiaulakiai. Mūrinio malūno, varomo mechaninio variklio, užtvanka. Vanduo smarkiai veržiasi pro tris pralaidas. Apdairiai plaukiant, galima praplaukti, bet kai aukštas vanduo, pasitaiko ir overkilis.
Kiek žemiau - Šiaulių-Telšių glžk. 2 taurų gelžb. tiltas.
46 k Didž. Virvyčios intako Pateklos-Taūsalo ž. (L-36), Sviraičiai. P.-T. teka iš Tausalo ež. (F-194); jos intaku Mastupiu (L-26) nuteka ir Masčio ež. (F-276,5) vandenys. Patekla-Tausalas ne tik visu trečdaliu pagausina Virvyčios nuotėkį, bet ir jos vandenis gerokai užteršia: jos intaku Mastupiu nuteka neišvalyti Telšių mst. vandenys.
k ŪBIŠKĖ - mstl., ,,Raudonojo spalio" kol. centras; archit. požiūriu įdomi bažnyčia ir varpinė.
Žemiau Pateklos intako Virvyčia paplatėja iki 15-20 m, vietomis pagilėja iki 1,5-2,0 m; slėnys susiaurėja, o krantai paaukštėja iki 30-40 m. Upė laužiasi per Šarkalnės kalvagūbrį. 2 km ilgio upės ruožas Šarkalnės malūno patvankoje gilus ir ramus.
42 Šiaulių-Telšių pln. gelžb. tiltas. Tuoj pat už tilto, d pakrantėje, trumpalaikė turistų poilsiavietė.
38 k Šarkalnė. Išgriauto malūno užtvankos vietoje metrinis slenkstis. Kai aukštas vanduo, slenkstis praplaukiamas d puse, nors kartais galima ir apsiversti; kai žemas vanduo, laivelį reikia prasivesti. Skardingoje upės pakrantėje siūruoja gražus Dubulių miškas. Kiek žemiau - d Tauragėnai, piliakalnis.
33 d Tryškys (L-6); TRYŠKIAI - mstl, apyl. ir Lenino ordino Tryškių t. ū. centras. T. medinė bažnyčia, varpinė ir koplytstulpis (XVII-XIX a.) - archit. paminklai. Dešiniajame Virvyčios krante yra X-XII a. senkapis, kuriame 1964 buvo aptikta vertingų archeologinių radinių. T. palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867-1926). Vid. m-loje įrengtas rašytojos memorialinis muziejėlis.
Mstl. turgaus aikštėje stovi mūrinis paminklas su 5 kruvinomis širdimis inkvizicijos ir 1831 sukilimo aukoms atminti.
Upėje neveikiančios Tryškių HE pralaužta užtvanka. Persikelti patogu d pakrante. Vieškelio Telšiai-Tryškiai-Papilė tiltas.
30 d Sukančiai. 250 kW galingumo S. HE 4 m aukščio užtvanka. Persikelti d pakrante. Kai HE dirba, kas sekundę ji praleidžia 4,2 m3 vandens, o kai ,,ilsisi" - upėje vandens trūksta ir lengvai baidarei. Sausmečiais HE per parą dirba tik 3-4 val. Plaukiant šiuo upės baru, reikia į tai atsižvelgti.
Kuo toliau, tuo labiau upės slėnys lėkštėja ir slėsnėja.
27 d Balsiai. Malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta. Žemiau jos upės vagoje daug didelių akmenų; k Nabuiliai.
23 Meškiai. Rakiškių HE užtvanka išgriauta, ja eina kabantis lieptas. Esant aukštam vandeniui, užtvankos griuvėsiai peršokami, o kai žemas vanduo - praplaukiami d pakrante.>
20 KAIRIŠKIAI - apyl. ir t. ū. centras. Upėje t. ū. mechaninių dirbtuvių, varomų elektra, 3 prolaidų 3,5 m aukščio užtvanka. Keltis patogu abiem krantais tiesiog per avarinės pralaidas.
18 d Gimbetiškė. Upės slėnys jau daug slėsnesnis, krantai apaugę tankiais lapuočiais. Srovė rami ir gili.
14 k Būgenis (L-12), Dauginiai. Greta medinės bažnytėlės įdomūs kapeliai: daug liaudies menininkų išdrožtų paminklų, koplytstulpių su skulptūrėlėmis.
13 KAPĖNAI - Tučių t. ū. K. skyrius, įsikūręs buv. dvaro pastatuose. Upėje - buv. kartono fabriko.ir neveikiančios HE 5,5 m aukščio gelžb. užtvanka. Persikelti k pakrante. Žemiau užtvankos ir artėjant prie Trimėsėdžio ž., upėje daug didelių akmenų, rėvų, gilių sietuvų. Kairiajame upės krante žvejų bei turistų namelis, kuriame galima apsistoti ir pernakvoti.
11 k Trimėsėdis (L-19), Svirkančiai. Šio intako slėnys gilus, krantai aukšti, skardingi; yra gerų vietų poilsiui, nakvynei.
8 Viekšnių-Tryškių vieškelio naujasis gelžb. tiltas; k Skerkoniai. Toliau - Kegriai, d Dauginiai. Artėjant prie ž., upės slėnys jau visai lėkštas ir slėsnus.
7 d Gudai. Paskutinė Virvyčios kliūtis - primityvi (žabų) G. malūno užtvanka; persikeliama k pakrante. Guduose, netoli Gyvolių k. piliakalnio, rastas X-XI a. papuošalų lobis.
Žemiau užtvankos upėje vėl dideli akmenys, rėvos. Toliau, tarp Gudų ir Gyvolių k., d krante šlama gražūs pušynėliai.
2 d Gyvoliai, Viekšnių kaimo profesinės technikos m-los mokomasis ūkis, gyvenvietė, medelynas. Virvyčios d krante stūkso apnaikintas piliakalnis.
1 d Santekliai, tiltas, Virvyčios ir Ventos santakoje plačiai išsidriekęs Grybauskinės miškas. Virvyčios pakrantėje yra didelė Akmenės cementininkų vasaros poilsio stovykla. Apie 1,5 km Virvyčios žemupį patvenkia Ventos vandenys. Plati (40-50 m) ir gili (2-3 m) Virvyčia tykiai įplūsta į Ventą 224-ame km nuo šios ž.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas