DOVINĖ IR DIDIEJI SŪDUVOS EŽERAI
Trasos ilgis - 47 km23, trukmė - 3 d., sezonas - V - IX mėn.
Dovinė — vandeningiausias Šešupės intakas. Teka iš didž. Sūduvoje Dusios ež. Pats aukštupys iki šliuzo-reguliatoriaus vadinamas Koja, toliau iki Simno - Spernia, tarp Simno mst. ir Simno ež. - Simnyčia, o tarp Simno ir Žuvinto ež. - Bambena. Ketvirtadalis upės kanalizuotas (nuo 42,3 iki 41,0 km, nuo 32,4 iki 31,1 km, nuo 25,6 iki 21 km). Nekanalizuotoje dalyje upės vagos pl. įvairuoja tarp 4-10 m, gl. - 0,5-2,5 m. Didž. gl. prie užtvankų. Kliūtys: užtvankos, žemi nepraplaukiami tiltai bei lieptai, tanki vandens augmenija (ypač pratakose tarp Simno-Žuvinto ež.). Q: ištake iš Dusios ež. pavasario potvynio vid. maksimalus - 1,61-3,99, liūčių metu - 2,52, ž. - 3,33. Nuotėkį daugiausia reguliuoja šliuzai-reguliatoriai, pastatyti prie Dusios, Simno, Žuvinto ir Amalvo ež. Pavasario polaidžio metu tuose ež. sukaupiama apie 20 mln. m3 vandens, kuris sausrų metu palaipsniui nuleidžiamas. V versmėse 106,1 m, ž. - 71,9 m, ΔH - 0,73. Didž. nuolydis yra aukštupyje tarp 49-44,4 km (ΔH-2,5) ir priešais Žuvinto ež. tarp 35,6-32,7 km (ΔH-1,55).
Šis per Metelių landšaftinio draustinio, Metelių žuvivaisos ūkio, Simno žuvininkystės įmonės ir Žuvinto rezervato teritoriją einantis maršrutas yra pažintinis, visų pirma skinamas gamtininkams - ichtiologams, ornitologams, botanikams, zoologams, entomologams bei žvejams mėgėjams.
Į Santaką atvykus traukiniu, dar teks apie 7 km laivelius ir mantą gabentis į kelionės pradmę - prie Obelijos ež. Tie, kurie vešis dviratukus, iš Alytaus gali vykti autobusu Alytus-Seirijai iki Mankūnų k., nuo kurio iki Obelijos ež. p. galo yra tik 1,5 km.
Didieji Sūduvos ež. - Obelija, Metelys ir Dusia greta vienas kito tyvuliuoja r. Sūduvos aukštumos pakraštyje, tarp Simno, Lazdijų, Seirijų ir Miroslavo. Visi trys vienodai ištįsę ir savo smaigaliais nukrypę iš š. į p. r., t. y. kadaise iš š. slinkusių ledynų kryptimi. Ryškios terasos rodo, kad buvo trys spartesni ledynų tirpsmo laikotarpiai. Tai trečiojo tipo ež. Jų krantai gan taisyklingi, gl. vidutiniai, salų ež. nėra. Pradžioje buvo vienas ež. Prieš 6-8 tūkst. metų ež. įgavo formas, artimas dabartinėms. Visi trys ež. pratakiniai, bet priklauso skirtingiems baseinams: Dusia-Dovinės, o Metelys ir Obelija-Peršsekės.
Kelionę pradedame Obelijos ež. Toliau maždaug 1 km pl. sąsmaukomis keliamės iš ež. į ež. sausuma.
Obelija24, esanti d Metelio šone, yra pats mažiausias ir aukščiausiai esantis iš visų trijų ež. Jo aukštis -109 m, F-572,5, L-4,63, didž. pl-1,95, gl-4,6, P-10,9. Rytinis krantas aukštas, status, š. ir p. - žemi, pelkėti. Smėlingas ir žvyringas atabradas juosia visą ež.; š. ir p. priaugę vandens augmenijos. Į p. ež. galą įteka bevardis upelis, atbėgantis iš pelkių ir nedidelio, baigiančio užželti Maušiuko ežerėlio. Iš š. galo išteka Obelytė - Peršėkės aukštupys.
Be pagrindinių verslinių žuvų - kuojų ir karšių - ež. įveisti sazanas, karpis, peledė ir ungurys.
Irdamiesi r. pakrante į š., pirmiausia rasime Seimeniškių k. ir to paties vardo piliakalnį (XIII a.). Paežerėje greta piliakalnio yra alytiškių mėgstamas paplūdimys. Ež. pakrantėje siūruoja Obelijos kol. javai.
Pagaliau pasiekiame š. ež. galą, iš kurio išteka Obelytė. Abipus upelės išsimėtę Cigoniškių k. trobesiai. Plaukdami toliau v. ež. pakrante, priplauksime Mockonių k. Čia siauriausia sąsmauka tarp Obelijos ir Metelio laivelius kaimo keliuku persigabename į Metelio ež. p. pakraštį.
Tarp Obelijos ir Metelio ež., Obelijos k. miškelyje, Alytaus ir Lazdijų įmonės stato pionierių poilsiavietę.
Visi Metelio ež. matmenys vidutiniški: F-1288, L-6,9, didž. pl-2,7, vid. gl-6,8, P-17,6. Pagal dydį tai aštuntas Lietuvos ež. Į jį įteka 3 upeliai. Iš š. v. rago išteka Metelytė - Peršėkės aukštupys. Ež. krantai žemi, skardingi, vietomis pelkėti. Atabradas platus, š. v. ir p. r. gale tanki augmenija. Pietrytiniame gale šlama Staniškės lapuočių miškas. Pietiniame gale įsikūrusi Lazdijų rj. gamtos apsaugos inspekcija. Šiaurrytinėje pakrantėje Papečiai, š. v. - Buckūnai. Meteliai - žuvininkystės ūkio centras. Metelyje sugaunama daug vertingų žuvų. Kasmet ež. įveisiama karpių, starkių, ungurių. Ež. gyvena ir šamai.
Seniau (iki 1941) Metelio ir Dusios ež. perėdavo pavienės gulbės. Dabar čia jos tik vasaroja.
Metelių ež. galima sustoti poilsiui bei nakvynei ir statyti palapinę, kurti laužą tik trijose, oficialiai įteisintose poilsiavietėse. Greta Metelių, siauriausioje sąsmaukos vietoje (apie 1 km), perkertant Seirijų-Simno pln., laivelius ir mantą vėl tenka gabentis sausuma į Dusios ež.
Dusia - didž. Sūduvos ež., trečias pagal dydį respublikoje. Jo F-2337, L-8,54, didž. pl - 4,14, gl-34,2, P-21,6, V-106,1. Vandens tūriu Dusia (343,8. 106 m3) pranoksta didž. Lietuvos ež. Drūkšius 1,1, o Dysnus net 4,6 karto. Vandens skaidrumas - 5,7 m. Tai vienas iš skaidriausių Lietuvos ež. Pagrindinės verslinės žuvys - seliava, sykas, karpis, ungurys ir kt.
Krantai, išskyrus v., gana lėkšti, su terasomis.Šiaurrytinėje pakrantėje žaliuoja nedidelis Rinkotų miškas. Į ež. įteka 3 upeliai: Sutrė (L-10,3), Šventupis (L -4,2) ir Pryga (L-3,6). Iš š. rago išteka Spernia, čia Koja vadinama. Vakarinėje pakrantėje įsikūrę Barčių ir Padusio kaimai. Padusio k. stūkso piliakalnis. Kiti du piliakalniai - Prielamciškės ir Giraitės (XIII-XIV a.) - p. v. ež. krante. Dusios ež. pakrantėse yra 6 turistams skirtos poilsiavietės.
Dusios ir Simno ež. altitudžių skirtumas yra net 14,3 m, todėl Koja-Spernia turėtų būti nepaprastai srauni - tikras kalnų upelis, kurio nuolydis apie 2 m/km. Tačiau tą nuolydį niveliuoja buv. Simno HE užtvankos slenkstis (H-1,5 m) ir Simno žuvivaisos įmonės užtvanka (H-10 m).
23Kilometražas ir trukmė didžiaisiais Sūduvos ež. nenurodyta todėl, kad turistai buriuotojai ir turistai žvejai mėgėjai (žinoma, turėdami leidimus žvejoti) tuos ežerus išnaršys skersai išilgai, juose ilgėliau užsibus; o gamtininkai (ypač ornitologai) ilgiau apsistos Žuvinto rezervate, jo muziejuje, laboratorijose. Turistams patartina pasiimti dviratukus ir bures; dviratukai pravers persikeliant iš ežero į ežerą, o burės - paburiuoti plačiuose ir atviruose vandenyse.
24 Obelija, Metelys, Dusia ir Simno ežerai priklauso Metelių žuvininkystės ūkiui. Norint pažvejoti meškere bei spiningu, reikia gauti žuvininkystės valdybos arba Metelių žuvininkystės ūkio leidimą.
DOVINĖS MARŠRUTINĖ JUOSTA
47 Kojos (Dovinės aukštupio) ištakas iš Dusios ež. š. rago. Ištakas pasislėpęs melduose, tačiau nesunkiai surandamas. Tėkmė rami, gili. Apie 0,8 km nuo ež. pastatytas pirmasis Kapsuko ir Žuvinto ež. apvandeninimo šliuzas-reguliatorius. Juo pavasarį patvenkiamas Dusios ež., sukaupiama iki 12,5 mln. m3 vandens. Užtvankos H-1,2 m. Laivelius reikia apsinešti krantu.
46 d KALESNINKAI - Simno žuvivaisos įmonės centras; kaimo kelio tiltas vamzdinis, nepraplaukiamas. Žemiau tilto (100 m), buv. Simno HE išgriautos užtvankos vietoje, 1,5 m aukščio slenkstis. Laivelius apie 150 m reikia persinešti krantu. Upės pakrantė apžėlusi baltalksnių ir karklų krūmais; vaga siaura, tėkmė rimstanti ir gilėjanti - prasideda patvanka.
K. gimė poetas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863-1938).
0,6 km žemiau - Simno žuvivaisos įmonės užtvanka (h-10 m); keltis patogiau d krantu, pro inkubatorinę. Žuvivaisos įmonė yra viena iš geriausių respublikoje, turi 140 ha tvenkinių, augina veisimui karpius, peledes.
Žemiau užtvankos Spernios kanalo vaga sekloka nes didelė dalis vandens teka į tvenkinius. Toliau palaipsniui nuotėkis vis didėja ir didėja, nes, tvenkinius ,,patinęs", vanduo grįžta atgal į Spernią - kanalą; vagos pl - 2m, gl - 0,3-0,6-1,0 m; vietomis pakrantės apžėlusios krūmais. Dešiniajame krante ganykliniai, k – žiemojimo tvenkiniai.
43 k Gražuliai. Kiek tolėliau - Kaimynai, Alytaus-Simno-Kalvarijos glžk. gelžb. tiltas; po tiltu nedidelė rėva. Už tilto upė 70° pakrypsta į d. Jos ruožas iki Simno sureguliuotas; čia vagos pl.-4 m, gl. - 0,6-1,2 m, tėkmė rami.
40 d SIMNAS - mst, apyl. centras; k pavyzdingai sutvarkyta Alytaus MSV gyvenvietė. Per upę Krosnos-Alytaus pln. tiltas. Simnas — sena gyvenvietė; bažnyčia - archit. paminklas.
Žemiau tilto, ties kapinėmis, srovė kiek pagreitėja, yra pora žemų nepraplaukiamų lieptelių. Tačiau toliau upė rami, plačiai vingiuoja durpine pelke iki pat Simno ež. Vaga siaurutė, vietomis apaugusi tankiais švendrais.
39 Spernia, prasiveržusi per švendrynus, nepastebimai įplūsta į Simno ež. p. galą. Jo F-243,0, L-2,77, didž. pl-1,32, didž. gl-4,6 m, P-7,12. Vakariniai ir p. ež. krantai žemi, pelkėti, pakrantės apaugusios tankia augmenija, kraštovaizdis nykus. Ež. peri gulbės.
Kanalizuotas upės baras tarp Simno ež. ir šliuzo-reguliatoriaus ramus, 4 m pl., 1-2 m gl.
35 k Skituriai; šliuzas-reguliatorius, užtvanka (H-1,2 m); keltis patogu abiem krantais.
Toliau iki pat Žuvinto ež. upės slėnys lėkštas, vagos pl. svyruoja tarp 2-4-6 m, gl. - 0,3-0,5-1,0 m; pakrantės vietomis apžėlusios meldais, nendrėmis, karklais. Bambenos krante, apsuptas gražaus parko, pūpso Bambevaragio piliakalnis (XIII-XIV a.), vadinamas Ąžuolų kalnu; d ĄŽUOLINIAI - Žuvinto kol. centras, mūrinė kol. gyvenvietė. Per upę tiltas, žemiau jo upės vaga užgriozdinta dideliais akmenimis.
31 k Kiaulyčia (L-19,4). Už 0,4 km Bambena, prasisunkusi per tirštus švendrynus, ramiai įsruvena į Žuvinto ež. p. galą. Norintieji patekti į Žuvinto rezervatą bei praplaukti ež. turi gauti Gamtos apsaugos komiteto arba rezervato administracijos leidimą. Administracija įsikūrusi r. ež. pakrantėje, Aleknonių k. pakraštyje. Ež. galima plaukti tik nurodyta trasa iki rezervato būstinės uostelio, kur leidžiama išlipti į krantą. Čia - Žuvinto rezervato administracijos pastatas, kuriame yra muziejus, laboratorijos, stebėjimo bokštelis ir nedidelis viešbutis atvykstantiems moksliniams bendradarbiams apsistoti. Muziejus atidarytas kasdien 9-18 val.
Apžiurėjus muziejų, toliau plaukti per Žuvinto ež. į Dovinės ištaką leidžiama tik muziejaus gidui lydint.
Rezervate ar plaukiant ež. reikia griežtai laikytis nustatytos tvarkos25. Žuvinto rezervato F ~ 5421 ha. Jį sudaro Žuvinto ež. (F-1027,1, L-6,5, didž. pl-,3,2, gl.-2,5, vid. gl.-0,67, vandens tūris - 6,9.106 m3), apie 4394 ha miško ir krūmais bei skurdžiais medeliais apaugusios Miknionių ir Daukšių pelkės, paliomis vadinamos.
Žuvintas - unikalus gamtos kampelis, reliktinis ež., tik nedidelė kadaise buvusio milžiniško ež. dalelė. Dabar ež. telkšo palių p. r. dalyje. Kitados Žuvintas buvo apėmęs beveik visas palias. Ež. prižėlęs meldų ir nendrių. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip didelis liūnas, akivarų telkinys. Būdingas ež. padaras yra plovos - nuo kranto atitrūkusios ,,marškos" dalis, kuri tartum plaustas gali būti vėjo plukdoma vis į kitą vietą. Visame Žuvinte yra daugiau kaip 100 tokių plovų. Pastovios tik 2 salos (F-8,8 ha). Ež. š. dalyje iš gelmių veržiasi gelsva vandens srovė - Didysis šaltinis, kurio duburio gl. - apie 8 m, nors vid. gl. - tik 0,67 m. Ež. dugnas lėkštas, gausiai prižėlęs įvairios augmenijos. Prie ež. geriausia prieiti iš p. r., nes iš kitų pusių jį juosia pelkės.
Žuvinto rezervate yra įdomių augalų, vabzdžių, ˛vėrių, paukščių, ypač gulbių (Žuvintas dažnai Gulbių ež. vadinamas).
2726 Dovinės ištakas iš Žuvinto ež. š. v. pakraščio pasislėpęs tirštuose švendruose. Iki šliuzo-reguliatoriaus upė rami ir gili, srovė lėta; pakrantės apaugusios karklų krūmais, vadinamais nendrynais.
26 Šliuzas-reguliatorius, užtvankos H-1,2 m; laivelį reikia persikelti. Už šliuzo Dovinė per visas palias reguliuota.
23 d Amalvlškiai; k DAUKŠIAI - mstl., ,,Dovinės" kol. centras; Gudelių-Daukšių-Varnupių vieškelio tiltas.
22 d Amalvė-Šlavanta (L-26), kartelių tiltas. Upė teka iš baigiančio užželti Amalvo ež. (F-193, didž. gl.-2,9 m). Ant Amalvės-Šlavantos įrengtas šliuzas-reguliatorius, reguliuojantis Amalvo ež. nuotėkį. Kairiajame A. - š. krante (tarp Varnupių ir Plynių k.) yra Varnupių piliakalnis ir senovės gyvenvietė.
10 d PADOVINYS - apyl. ir Padovinio kol. centras, nauja kol. gyvenvietė, kaimo kelio tiltas. Kaimo š. v; pakraštyje dunkso stačiašlaitis piliakalnis iš pirmojo m. e. a. Čia upė plati, rami ir gili. Baigiasi ir Žuvinto- Amalvo palios. Toliau upės pakrantėse derlingi vakarų Sūduvos laukai..
4 k Tarašiškės. Buv. malūno užtvanka išgriauta, plaukti galima laisvai.
1 d NETIČKAMPIS — ,,Šešupės' kol. centras;
Gustaičiai. 0,4 km prieš Dovinės ž. vagą pertveria ,,Šešupės" kol. HE 4 m aukščio užtvanka; patogiau keltis d krantu. Greta elektrinės yra ,,Šešupės" kolūkiečių poilsinė, paplūdimys.
Dovinė įteka į Šešupę 215,5 km nuo šios. ž.
25 Žuvinto rezervato Nuostatų 5 str. pasakyta: ,,Žuvinto rezervato teritorijoje griežtai draudžiama medžioti, žvejoti, kirsti ir žaloti medžius bei krūmus, šienauti arba kokiu kitu būdu naikinti arba žaloti gyvąją gamtą, ardyli lizdus ir olas, rinkti kiaušinius ir plunksnas bei augalus, taip pat grybauti, uogauti, ganyti gyvulius, kasti durpes, smėlį, molį ir kitą mineralinę žaliavą".
26 Kilometražas nuo Dovinės versmių.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas