VILNIA
Trasos ilgis - 53,2 km, trukmė - 2 d., sezonas - V-VI mėn.
Vilnios, dažnai Vilnelė vadinamos, versmės yra Vindžiūnų k. p. dalyje, už 5 km į p. nuo Šumsko, Vilniaus rj.
Vilnia 79,6 km kelią pradeda Medininkų aukštumoje, kur yra aukščiausia Lietuvos paviršiaus vieta, vadinama Juozapinės kalnu (3 km į p. nuo Medininkų), 292 m. Nuo 77,7 iki 65,3 km Vilnia teka Lietuvos TSR-Baltarusijos TSR siena. Nuo 76 iki 74 km reguliuota, o apie 1,5 km ruožas, einantis Arvydų žuvininkystės ūkio tvenkinių zona, kanalizuotas.
Vilnia nuo versmių iki ž. nusileidžia 124,6 m (ΔH-1,57), o maršruto trasoje ΔH-1,28. Pats didž. nuolydis žemupyje, kur 10 km ruože upė nukrenta net 39,7 m (ΔH-4,0), Tai jau tikra kalnų upė. Q: žemiau Kenos 3,68, Kyvės - 5,33, ž. - 6,0. Visi morfometriniai upės duomenys atitinka II sudėt. ktg.
Vagos pl. (m) aukštupyje 5-6, vidurupyje ir žemupyje - 10-15-20. Dominuojantis gl. - 0,5-1,0, sietuvose - iki 1,5-2. Kliūtys: 2 buv. elektrinių užtvankos, keletas nedidelių slenksčių, daug rėvų, didelių akmenų, staigūs vingiai.
Maršrutas Vilnia gana patogus vilniečiams turistams dviejų poilsio dienų išvykoms, taip pat turistams, kurie nori gauti II sudėt. ktg. atskyrį.
5316 k Kena (L-23,9), Santaka; d Adomaičiai. Vilnia čia dar plačių laukų upė: krantai žemučiai, apaugę krūmais, dugnas smėlingas, pl. - 10-15 m, gl. - 0,5— 0,7 m.
50 Nevieriškių HE nedirba: generatoriai demontuoti, užtvanka sveika, bet visi skydai išimti - plaukti galima laisvai per vidurinę pralaidą; k Adomaičiai. Iki Nevieriškių upė teka per tankius miškus.
47 d Didelis gatvinis Nevieriškių k. Upės krantai jau aukštesni, slėnys gilesnis.
45 d LAVORIŠKĖS - apyl. ir kol. ,,Kelias į komunizmą" centras, kaimo kelio tiltas, nedidelis piliakalnis. L. bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių - XVIII a. varpas, keli paveikslai, Slucko juostos.
41 Gatvinis Slabados k., tiltas.
40 Uosininkų k., pln. Vilnius-Lavoriškės-Svyriai tiltas, buv. HE užtvankos k šonas išlaužtas; jeigu baidarės protektorius tvirtas, laviruojant d pakraščiu tarp polių bei užtvankos griuvėsių, galima nusileisti. Prieš pat užtvanką žemas nepraplaukiamas lieptas, todėl geriau persinešti k krantu.
Buv. Uosininkų HE valdose dabar šeimininkauja Vilniaus rj. buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato medžio dirbinių cechas, lentpjūvė.
33 d Taurija (L-12,8), Taurijos k. Upė vis dar ramiai raitosi tarp sausų šilų ir jaunų pušynėlių, kurių ertmėse yra keletas viensėdžių. Čia daug gerų vietų poilsiui, nakvynei.
25 d Gatvinis Gaidūnų k. Upės slėnys jau gana ryškus, apie 0,5 km pl.
24 MICKŪNAI - mstl., apyl. ir Dzeržinskio kol. centras; pln. Vilnius-Lavoriškės-Svyriai tiltas, greta - kitas tiltas. Bevardis upelis, tekantis per mstl. į Vilnią, patvenktas. Susidaręs nemažas tvenkinėlis papuošė M. kraštovaizdį. Kiek toliau, k pakrantėje, plyti Mickūnų miškai.
21 d Darželiai, toliau Viktariškės, kaimo vieškelio ir glžk. Vilnius-Minskas tiltai.
20 k Kyvė (L-9,9), Vilniaus ˛aliosios zonos miškų pabaiga.
17 NAUJOJI VILNIA - didelis pramoninis miesto rj., mazginė glžk. st. Pokario metais abipus Vilnios pastatyti daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai. Per upę 3 tiltai važiuotiems (ties Linksmąja, Pergalės ir Žaliakalnio gatvėmis) ir 6 viadukai pėstiesiems.
13 Glžk. Vilnius-Naujoji Vilnia tiltas. Upė plačiai ištvinusi, rami ir gili - prasideda buv. N. V. malūno patvanka. k Pilies kalnas, kuriame yra išlikę Rokantiškių pilies liekanų (XV a.).
12 k Buv. N. V. malūno 4 m aukščio užtvanka; keltis d krantu. Malūno patalpose dabar veikia kartono fabrikas. Upė pradeda staigiai vingiuoti, o jos vagoje pasirodo pirmos rėvos ir dideli akmenys; srovė greita, nes Vilnia pradeda leistis į gilų Neries slėnį.
10 Senas medinis Kučkoriškių g-vės tiltas. Prieš pat tiltą sala, fv. d.
Puskilometriu žemiau, ties Puškorių g-ve, kuri kitapus upės įsijungs į Polocko autostradą, ilgiausias Vilnios gelžb. tiltas.
9 Išlikusiuose buv. patrankų liejyklos pastatuose veikia medžioklės reikmenų remonto dirbtuvėlė, o buv. jėgainės užtvankos vietoje - pusmetrinis slenkstis; d krantą srovė negailestingai ardo. Tai aukščiausia atodanga Lietuvoje. Ties griuviakalniu smarki rėva, žemiau jos upę apgobia nulinkę storakamieniai gluosniai. Upė teka giliu kanjonu.
8 Buv. Pavilnio HE užtvanka išgriauta, bet didžiulės griuvenos upę tebetvenkia; patogiau keltis k krantu. Prieš pat užtvanką žemas virvelinis lieptas.
Prasideda pats vaizdingiausias Vilnios slėnio baras: aukšti skardžiai skendi medžiuose, žalumynuose, senų ąžuolų ir lazdynų paunksnėse.
k Tuputiškės, Žemasis ir Aukštasis Pavilnys. Čia, 30 ba sodo parke, įsikūrusi Jaunųjų gamtininkų st. su rneteorologijos ir zoologijos skyriais.
7 Belmonto-Pavilnios g-vių pėsčiųjų tiltas. Žemiau tilto - pusmetrinis slenkstis; plaukti arčiau k kranto. Čia vykdomos resp. vandens turizmo technikos varžybos (slalomas); d lygioje pakrantės terasoje apylinkės gyventojų paplūdimys.
Toliau upėje visa kaskada rėvų, nedidelių slenkstelių, didelių akmenų.
5 d Buv. Leoniškio dvarelio pastatuose įsikūrusi žirginio sporto bazė, treniruočių aikštelės.
4 k MARKUČIAI. Literatūrinis A. Puškino muziejus, įrengtas buvusiame poeto sūnaus Grigorijaus name.
Upėje iki pat ž. ištisa kaskada rėvų, slenkstelių, didelių akmenų.
3 d Belmontas, miškas. Šią vietą vilniečiai ne veltui pavadino itališkai ,,bello monte" (gražus kalnas).
Baigiasi žaliasis Vilnios slėnys. Toliau iki pat Neries upė, pliaukšėdama rėvomis, smarkiai teka pakrančių granitinių sienų bei senųjų Vilniaus namų kanjonu.
Toliau per upę nutiesti 4 tiltai važiuotiems (Paupio g., Užupio g., Malūnų g., Vrublevskio-Kosciuškos g.) ir 3 viadukai pėstiesiems; k senamiesčio architektūros paminklai; d Bekešo kalnas, Kalnų parkas.
Pralindusi pro aukštą Kosciuškos g-vės tiltą, Vilnia įmarma į Nerį 164,9 km nuo šios ž. Priešais centrinis “Žalgirio" stadionas, Sporto rūmai, žiemos ir vasaros plaukimo baseinai.
16Rekultivuojant išeksploatuotus Margių durpyno (F—1500 ha) plotus, 652 ha plote įrengti karpių auginimo tvenkiniai. Kelionę galima pradėti ir nuo Vilnios ištakio iš tvenkinių zonos. Tuo atveju ji būtų ilgesnė apie 3,5 km.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas