STRĖČIA IR JOS BASEINO (ŠVOKŠTO, SVYRIŲ) EŽERAI
Strėčia - d Neries intakas, išteka iš Didžiojo Švokšto (Švakšto) ež., už 5 km į v. nuo Naručio (Narač), už 30 km į p. r. nuo Švenčionių, Minsko sr. Medilo rj.
Upės baseine (F-1173,11 km2) yra nemaža ež., todėl jos nuotėkis per metus mažai kinta. Per visą 80 km ilgį upė nukrenta 56 m (ΔH-0,70). Tačiau yra vietų (upė laužiasi per Švenčionių kalvagūbrį), kur ΔH pasiekia 5,0, vaga užgriozdinta dideliais akmenimis. (Dėl to, matyt, anksčiau baltarusiai ,,didžiojo rato" maršrutą (Naručio ež.-Naručio upė-Neris-Strėčia-Didysis Švokšto ež.) laikė III sudėt. ktg., o ,,mažąjį ratą" (Naručio ež.-Naručio upė-Neris-Strėčia-Svyrių ež.) - II sudėt. ktg.).
Maršrutas sunkokas, jį prieš keletą metų pirmieji įsisavino Vilniaus vandens turistai, mėgstantys nepramintų takų keliones.
Vykstant Vilniaus-Naručio-Medilo pln., reikia išlipti stotelėje ,,Glubokij Ručej“, kuri yra per 100 m nuo Didžiojo Švokšto ež. Nuo jo ir pradedame kelionę.
70 Didysis Švokšto ež. (F-800, L-4,0, didž.pl.-3,0) yra Švenčionių aukštumos p. pakraštyje. Šiaurvakarinėje ež. pakrantėje įsikūręs Bajorų k., į š. pakraštį įteka 10,5 km ilgio bevardis upelis - Strėčios aukštupys. Didįjį Švokštą su Mažuoju Švokšto ež. jungia 1 km ilgio pertakas; jo pl. apie 4,5 m, gl. - 0,5 m, srovė vos pastebima.
59 Strėčia išteka iš Mažojo Švokšto ež. (F-200, L-2,0, didž.pl-1,0) š.v. pakrantės. Ež. priešais pertaką iš Didžiojo Švokšto ež, yra didelė žema sala; p. v. pakrantėje įsikūręs Pavlovcų k.; upės pl. 5 m, gl. - 0,5 m, vagoje pasitaiko akmenų.
57 Siauras gelžb. tiltelis. Upė susiaurėja iki 3-4 m, srovė pagreitėja; pakrantėse dirbami laukai.
55 Upė įteka į pelkę, tikriau - baigiantį užželti ežerėlį, ištisai užsiklojusį vandens augalijos kilimu; d krante aukšta, medžiais apaugusi salelė. Plaukti reikia tiesiog, nekeičiant krypties.
Palaipsniui pelkė baigiasi, krantai paaukštėja, srovė pagreitėja, pakrantėse ošia gražūs pušynai.
51 Žemas nepraplaukiamas kaimo kelelio tiltas. d Stončiukų k. Upė teka lėkštu slėniu, aplink miškai. Už 1 km d krante nedidelis Bilduko ežerėlis.
49 d Lintupė (L-18). Strėčia keičia kryptį į p. v., slėnys pagilėja, srovė pagreitėja - prasideda pirmasis apie poros km ilgio ištisinių rėvų ruožas.
47 Rėvos baigiasi, bet srovė dar greita. Buv. siaurojo glžk. medinio tilto polių liekanos. Prasideda antroji rėvų virtinė.
45 k Alšiai, Alšių - Švenčionių vieškelio medinis tiltas, malūno užtvankos liekanos, per kurias laivelį reikia persitraukti.
Upės slėnys gilus, vietomis primenantis kanjoną; pakrantėse miškai.
41 Prasideda reguliuotos upės baras; srovė sulėtėja.
38 d Strūna (L-31) atiteka nuo Švenčionių; nuo versmių iki 15,1 km teka Lietuvos teritorija.
34 k Selevičiai. Baigiasi reguliuotos upės baras.
32 Prasideda trečiasis apie 2,5 km ilgio rėvų ruožas. Upės vaga paplatėja.
29 1949 statytos HE liekanos; per 3 m aukščio užtvanką laivelius patogiau persinešti k pakrante.
28 Vilniaus-Polocko pln. gelžb. tiltas.
24 k Stračialė (L-50) teka per Vyšniavo ir Svyrio ež. S. įtekėjus, upė paplatėja iki 10-15 m, pagilėja.
21 k Aleškai; Tuščanka (L-13). T. atiteka iš nedidelio to paties pavadinimo ežerėlio.
18 d Verebiai; bevardžio upelio, tekančio iš Juodžio, Gubiežo ir Verebio ež., ž.
15 k Nedrošliai. Upės pakrantėse ošia gražūs pušynai.
10 k Radiušiai; d Minarai, per upę medinis tiltas. Upės tėkmė palaipsniui lėtėja - prasideda Olechovo kartono fabriko patvanka. Pakrantes puošia spygliuočių miškai.
5 d Olechovas, kartono fabriko 12 m aukščio užtvanka, keltis d pakrante. Tuoj pat už užtvankos upę pertveria metalinis vamzdis.
Toliau iki pat ž. pakrantėse puikūs miškai; artėjant prie Neries, upėje pūpso keletas nedidelių salelių.
Strėčia įteka į Nerį 274,6 km nuo šios ž.
ANTRASIS STRĖČIOS MARŠRUTO PRADŽIOS VARIANTAS
Svyrių ež. (F-2250, L-15,0, didž.pl.-1,2) tarsi plati upė visu savo ilgiu ištįsęs iš š. v. į p. r. Pakrantės, išskyrus p., žemos, pelkėtos. Gera vieta postoviui bei nakvynei yra tik nedideliame, jaunomis pušelėmis apaugusiame p. ež. pakrantės rage, maždaug už 5 km nuo Svyrių mstl. Svyrių ež. 2,5 km ilgio pertaku susisiekia su p. savo kaimynu - Vyšniovo ež. (F-950, L-5, didž.pl-3).
45 Kelionę pradedame iš p. r. Svyrių ež. galo, nes pertakas tarp Vyšniovo ir Svyrių ež. praplaukiamas tik pavasarinių polaidžių metu.
30 Stračialė (L-6) išteka iš Svyrių ež. š.v. galo. Ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, bet nesunkiai surandamas pagal slėnio kontūrus. Iki tilto upė rami ir gili.
29 d Bevardžio upelio, tekančio iš 2 nedidelių ežerėlių, ž. Čia pat ir vieškelio Vilnius - Mykoliškės - Svyriai tiltas.
26 d Novosiolkai. Išgriautos buv. malūno užtvankos vietoje nedidelis slenkstelis; prieš užtvanką ir žemiau jos daug didelių akmenų.
24 d Volodkai. Stračialė įteka į Stračią.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas