Nevėžio baseino vandens balansas
Nevėžį su jo intakais, lygiai kaip visas kitas Lietuvos upes, maitina lietaus ir sniego vanduo. Mūsų klimato sąlygose beveik du trečdaliu iškrintančių drėgmenų grįžta atgal į atmosferą išgaruodami, apie vieną trečdalį nuteka upėmis. Susirinkusi per žiemą sniego pavidalu vandens atsarga ūmai nuteka pavasarį, sudarydama aukštą potvynį; ilgi lietingi periodai kartais sukelia rudeninius potvynius. Vasarą ir žiemą mūsų upėse jaučiama vandens stoka.
Nevėžis ties Krekenava
Rusų klimatologo A. Vojejkovo klasifikacijoje22 mūsų upės skiriamos tipui „D“: „potvynis pavasarį ar vasaros pradžioje dėl sutirpusio sniego, bet žymią dalį vandens teikia upėms lietus".
Prancūzų hidrologo prof. M. Pardes klasifikacijoj23 mūsų upės pasižymi „lygumų sniego režimu" (le regime nival de plaine), kuriam charakteringi aukštas pavasario potvynis, labai maži žiemos ir vasaros debitai, lygus baseinas.
Vienodo, palyginti, žemės paviršiaus reljefo sąlygose galime laukti taisyklingo lietaus bei sniego pasiskirstymo ir sulyginto nuotakio visame baseine. Nuotakiui įvertinti labai svarbūs faktoriai - ežerai, miškai ir pelkės. Ežerams hidrologai skiria teigiamą nuotakiui reikšmę; jie reguliuoja nuotakį. Miškų ir nenusausintų pelkių vaidmenį hidrologai laiko esant neigiama. Miškas kiek sulaiko pavasario potvynį, bet visai neduoda vandens upei vasarą. Nenusausinta pelkė sulaiko vandenį ir labai mažai atiduoda upėms, klastingai prisidėdama prie pačių aukščiausių potvynių. Nusausinta pelkė pagreitina vandens apyvartą ir padidina upių debitą sausmečiais.
Ežerai Nevėžio baseine beveik neturi reikšmės jo režimui. Viso jų apie 30; didžiausias Lėno ežeras, 223 ha ploto; bendras visų ežerų plotas tesiekia 5,5 km2, arba vos 0,09% baseino ploto.
Miškų Nevėžio baseine nedaug; bendras jų plotas nesiekia 1000 km2, arba 16% baseino ploto. Bet pelkėmis ir šlapiomis vietomis Nevėžio baseinas labai gausingas. Nuo 1926 metų čia daromi dideli melioracijos darbai, kurie žymiai paveikė upių debitus.
Nevėžio debitai gerokai pasikeitė ir dar gali pasikeisti. Sonžylos kanalo iškasimas padidino Nevėžio debitus Lėvens potvyniu vandens dalimi.
Įvertinkime Nevėžio vandens balansą. Ištirkime jo elementus: drėgmenis ir nuotakį.
22A. Vojejkov, Klimaty zemnogo šara, v osobennosti Rossiji. S. Peterburg 1884, 105 pusl.
23M. Parde, Fleuves et riviėres. Paris 1933, 92 pusl. S Kolupaila et M.Parde, Le regime des cours d'eau de l'Europe orientale. Grenoble 1933, 724 pusl.
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga