Upių labirintasKelionės į Gruziją

S.Kolupaila. Nevėžis. 23. Nevėžis. Panevėžys

Panevėžys

Panevėžio katedra

Nevėžis, nuo kurio Panevėžys gavo savo vardą, skiria miestą į dvi dalis: dešiniajame krante stovi Senamiestis ir Smėlynė, kairiajame - Naujamiestis. Senasis Panevėžys buvo žinomas jau XIV šimtmetyje: čia D. L. K. Vytautas įgyvendino karaimų koloniją.1554 metais Panevėžy buvo 144 sodybos ir 64 karčiamos (!).XVI šimtmečio pabaigoje pradėjo statytis Naujamiestis; teismo rūmai, kurie čia pastatyti 1614 metais, išsilaikė iki mūsų dienų. Naujas Panevėžys paveržė iš Upytės apskrities centro būstinę. Smėlynėje buvo pastatyta bažnyčia, kuriai lėšų paliko 1780 m. kanauninkas Mikalojus Tiškevičius;todėl šis priemiestis ilgai buvo vadinamas Mikalojavu. Panevėžys pasidarė svarbus susisiekimo bei prekybos kelių mazgas ir išaugo į nemažą miestą; dabar jis yra pagal didumą ketvirtas Laisvosios Lietuvos miestas. Tarp Naujojo ir Senojo miestų XVII Šimtmetyje buvo pastatytas didelis medinis tiltas. Buvo pastatyta ir mūrinė užtvanka miesto malūnui42. 1857 metais Panevėžy jau buvo 10 grįstų gatvių. 1873 metais pro Panevėžį nutiestas geležinkelis iš Radviliškio į Grivą, kuris sujungė dvi didesnes magistrales; 1901 metais Panevėžys sujungtas siauruoju geležinkeliu pro Anykščius ir Utena su Švenčionėliais.
Dabartinis Panevėžys, atsistatęs po Didžiojo karo, puošiasi ir auga. Panevėžys - vyskupijos centras su dailia nauja katedra, viena įdomiausių naujų bažnyčių; be jos, yra dar Marijonų ir Šv. Petro ir Povilo (Smėlynėje) bažnyčios.





Panevėžio katedros didysis altorius

Panevėžys - „malūnų ir mokyklų“ miestas. Kai paleidžiami malūnai ir pradeda darbą mokyklos - Panevėžys ūžte ūžia43. Iki 1915 m. čia buvo rusų realinė mokykla, dabar -trys gimnazijos; mergaičių gimnazija susilaukė puikių naujų rūmų. Panevėžy - keletas stambių fabrikų: 5 dideli gariniai malūnai, „Maisto“ bekonų skerdykla (1930 m), S. Montvilo mielių ir spirito rektifikacijos fabrikas (1891 m.), muilo fabrikas „Lietuvos Muilas“, alaus bravoras ir kelioliką smulkesnių dirbtuvių. Prekybinė Panevėžio ekspansija daugiausia nukreipta į rytus. Miesto savivaldybė turi nuosavą elektros stotį - pavyzdys kitiems Lietuvos miestams. Apskrities savivaldybė - labai veikli: apskrityje geri vieškeliai, tiesiami plentai - Kauno ir Biržų linkme; iki Pajuosčio ir Velžio plentai jau padaryti. Apskrities ligoninei ir pradžios mokykloms pastatyti moderniški rūmai. Daug vilčių dėjo Panevėžys j antrąjį cukraus fabriką, kurį 1935 m. pastatė Pavenčiuose: Panevėžy jam nerado tinkamos vietos.
Miestas neturi vandentiekio ir kanalizacijos, bet jie jam būtini. Dėl to labai nukenčia Nevėžis, kurį vietos įmonės tiek užteršia, kad vasarą jame negalima maudytis. Buvusio malūno užtvankos dabar nebėra, tik padarytos užtvaros vandens gilumui bent kiek padidinti. Vasarą, kai upėje maža vandens, ji atrodo labai nešvari ir menkai puošia miestą; todėl ir miestas į ją atsisukęs nugara; Nevėžio krantuose nėra gatvių, krantinių, tik kiemai, tvoros ir..

Per Nevėžį pastatyti du nuolatiniai tiltai ir kas vasarą statomi trys laikinieji lieptai. Senobinio tilto tarp Senojo ir Naujojo miesto vietoje dabar yra „Laisvės“ tiltas. Atramas jam pastatė vokiečiai okupacijos metu (1918 m.). 1925 m., pagal inž. P. Markūno projektą, padarytos 3 geležbetoninės arkos su važiavimu apačia. Iš upės tiltas gražiai atrodo, bet panevėžiečiai juo labai nepatenkinti: jis perdaug siauras: 4,9 m platumo kelias vežimams tarp fermų ir du siauručiai šaligatviai po 1,1 m šalia fermų; dažnai įvyksta susidūrimai ir kiti nesusipratimai.
Užtat patogus kitas, vad. „Respublikos“ tiltas, kuris jungia Naująjį miestą su geležinkelio stotimi. Senas medinis tiltas ant geležinių balkių pakeistas geležbetoniniu perdengimu; gatvės platumas 7,7 m ir du šaligatviai po 1,9 m, važiuojama viršum. Prie šio tilto tauro pritvirtinta ir vandens matavimo stoties matuoklė.


42Panevėžio miesto praeitis aprašyta  šiuose veikaluose ir straipsniiuose: 1) 1, 444 pusl.; 2) 2. 10 pusl.; 3) J. Krz. Poniewiež. Slownik Geograficrny, VIII t., 1867, 771, pusl.; 4) 3, 665 pusl.; 5) 4, 85 pusl.; 6) A. Gilvydis. Panevėžys (Lietuvos Aidas 1933, 209 Nr.).

43L. Trumpickas, Panevėžio veido ir dvasios bruožai (Lietuvos Aidas 1933 209 Nr.).


Savitiškių vandens malūnas

Savitiškių vandens malūnas

Įžanga1. Vardas2. Nevėžio versmės3. Nevėžio ilgis4. Nevėžio vingiuotumas5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis6. Nevėžio baseinas7. Nevėžio íntakai8. Baseino plotas9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai10. Nevėžio baseino vandens balansas11. Drėgmenys Nevėžio baseine12. Hidrometrinės stotys13. Nevėžio debitų matavimai14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas15. Nevėžio nuotakis16. Nevėžio debitų augimas17. Nevėžio režimas18. Nevėžio užšalímaí19. Nevėžio kilometrinis aprašymas20. Nevėžio aukštupís21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos22. Tarp Raguvos ir Panevėžio23. Panevėžys24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių26. Kėdainiai27. Nevėžis žemiau Kėdainių28. Nevėžio žemupis29. Nevėžio laivyba30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį31. Nevėžio reguliavimo projektas32. Nevėžio tiltai33. Nevėžio vandens energija34. Vandens malūnai35. Miškai Nevėžio baseine36. Pelkės ir melioracijos darbai37. Sonžylos kanalas38. Ežerai Nevėžio baseine39. Nevėžio žvejybaPabaiga