Nevėžio nuotakis
Kaip matome, didžiausiu debitu pasižymėjo Kėdainiuose 1931 metai, mažiausiu - 1929 metai. Vidutinis Nevėžio debitas ties Kėdainiais gautas 18,78 m3/sec; jį atitinka vidutinis hidromodulis 5,84 l/sec km2. Iš baseino aukščiau Kėdainių (3220 km2) nuteka per metus vidutiniškai 0,593 km3 vandens. Grąžinant tą vandenį atgal ir skirstant jį lygiai po visą plotą, gautume vad. nuotakio aukštį 184 mm. Laikydami, kad iš likusios baseino dalies, tarp Kėdainių ir žiočių, nuteka iš ploto vieneto tiek pat vandens, gausime bendrą Nevėžio nuotakį (nuo 6103,1 km3 ploto) 1,123 km3 per metus.
Palyginę nuotakį su drėgmenimis (3,74 km3 per metus), matome, kad Nevėžio nuotakio koeficientas (santykis nuotakio su drėgmenimis) yra
k = N : D = 1,123 : 3,74 = 0,301.
Tas pats rezultatas gaunamas lyginant nuotakio aukštį su drėgmenų aukščiu:
k = h : H = 184 : 612 = 0,301.
Tai reiškia, kad 30% iškrintančių Nevėžio baseine drėgrnenų nuteka į Nemuną ir į jūrą, o likusieji 70% grįžta į atmosferą išgaruodami.
Lygindami Nevėžio išvadas su Nemunu iki Birštono, matome, kad Nemunu daugiau nuteka, kad ir kiek mažiau prilyja: Nemuno nuotakį, aukštis 211 mm (vidutinis 1920-1934 m.), drėgrnenų aukštis 596 mm; nuotakio koeficientas 0,354.
Žemesnis Nevėžio baseino nuotakio koeficientas yra tiesioginė išdava didelio, palyginti, balų paviršiaus ir nežymaus ežerų ploto. Nepamirškime,kad mūsų ištirtas periodas buvo gausingas drėgmenimis. Nuo 1926 metų Nevėžio baseine daromi dideli melioracijos darbai, kurie padidina nuotakį, paskatindami vandens apyvartą balų pertekliaus sąskaiton. Anksčiau Nevėžio debitai turėjo būti dar mažesni.
Didžiausias debitas Kėdainiuose išskaičiuotas 313 m3/sec; jo hidromodulis 97,2 l/sec km2. Mažiausias debitas 0,2 m3/sec ne labai tikras dėl malūnų kliudymo; jo hidromodulis yra 0,06 l/sec km2 - nepaprastai mažas; formaliai jis turėtų buti apie 10 kartų didesnis.
1931 m. potvynis Nevėžio slėnyje: gatvė ties Raudondvariu
Norėdami palyginti atskirų metų nuotakį ir drėgmenis, negalime imti stačiai metinių drėgmenų sumų, kalendorinių metų ribose, kaip juos patiekia Meteorologinis biuras. Tam tikslui paimkime drėgmenų sumas hidrologiniams metams, ir dar su atsarga, būtent, nuo X 1 iki IX 30 d. ribose, palikdami vieną mėnesį vandeniui nutekėti iki Kėdainių. Suskaitę tokias Panevėžio ir Dotnuvos drėgmenų sumas, palyginkime vidutinius drėgmenų aukščius su išskaičiuotu Kėdainiuose nuotakio aukščiu.
Santykis tarp nuotakio ir drėgmenų atskirais mėnesiais parodytas šioįe tabelyje: čia sugretinti ir to paties mėnesio drėgmenys, ir vieno mėnesio anksčiau.
Procentinis drėgmenų ir nuotakio santykis atvaizduotas grafiškai31
Kaip matyti, mažiausias nuotakio koeficientas būna vasarą, nors tuo metu daugiausia lyja. Labai mažas nuotakio koeficientas ir žiemos pradžioje. Tik pavasaryje nuteka daugiau, kaip prilyja, iš sniego rezervo. Palygindami nuotakio aukštį atskirais mėnesiais galime spėti, kad požeminio nuotakio keliu Nevėžio baseine nuteka kas mėnuo tarp 4 ir 8 mm vandens aukščio. Laikydami, kad vidutiniškai per metus tuo keliu nuteka apie 70 mm, galime apytikriai įvertinti vad. vidujinį nuotakį Nevėžio baseine 38% bendro nuotakio.
Atskirų metų rezultatai gerai patvirtina hidrologijos dėsnį, kad nuotakio koelicientas eina didyn drėgmenų aukščiui augant: metai su mažiausiu drėgmenų aukščiu pasižymėjo mažesniu nuotakio koeficientu; gausingesni lietumi 1931 ir 1928 metai turėjo didžiausius nuotakio koeficientus: 0,379 ir 0,368. Keistą išimtį sudaro 1935 metai su nepaprastai mažu nuotakio koeficientu.
Hidrologijoje žinomos empirinės formulės nuotakio su drėgmenimis santykiui išreikšti. Mūsų sąlygoms artimesnė Keller'io formule32: h=0,942H - 405.
Nevėžio sąlygose drėgmenų aukštį H=612 mm atitiktų nuotakio aukštis pagal šią formulę h=172 mm; mūsų įskaičiuotas nuotakio aukštis 184 mm, arba 7% didesnis.
Nevėžis ties Tautkūnais
31Drėgmenys atidėti 1925-1934 m. vidutiniai ir kiek skiriasi su tabelės duomenimis.
32H. Keller. Niederschag, Abfluss und Verdungstung in Mitteleuropa Berlin l906, 9p.
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga