Miškai Nevėžio baseine
Miškai turi tam tikrą reikšmę hidrologijoje; miško medžiaga sudaro žymų transporto objektą. Todėl susipažinkime su Nevėžio baseino miškingumu. Dėl įvairių priežasčių Nevėžio baseinas turi, palyginti, maža miškų plotų68
Berčiūnų miškas Nevėžio krante
Tiksliai nustatyti miškų plotą baseino ribose gan sunku. Nevėžio baseino ribos nedaug skiriasi nuo 4 miškų urėdijų sienų, būtent Panevėžio, Baisogalos. Kėdainių ir Raudondvario. Nesiekdami didelio tikslumo, svarstykime toliau šių 4 urėdijų miškus, kaip Nevėžio baseino.
Didesni miškų masyvai Nevėžio baseine: Babtinos 3400 ha, Josvainių 1010 ha ir Raguvos 1805 ha.
Žemiau duodamas miškų administracijos žinioje esamos žemės plotas (valdiški miškai), grynai miško padengtas plotas (miško derlios žemės) ir valstybės kontroliuojamų privatinių miškų plotas (privatiniai miškai).
Miškų plotas Nevėžio baseine 1934 metais
Skaitant, kad dar dalis miškų priklauso ūkininkams ir valstybės nekontroliuojama, apytikriai galime nustatyti visą gryną miško plotą.
Bendras miškų plotas Nevėžio baseine sudaro apie 971 km2, visame baseino plote 6103 km2 miškai sudaro 15,9%.
Keltas ties Skaistkalne
Miškų eksploatacijos plane nustatytos šios metines kirtimo normos (kietmetriais): Panevėžio urėdijoje 40 000, Baisogalos 50 000. Kėdainių 50 000 ir Raudondvario 45 000 ktm. Visa miško medžiaga suvartojama vietos reikalams. Todėl miško plukdymas Nevėžio baseine ne labai reikalingas, gal tik vietos apyvartoje. Užtat Nevėžis galėtų tikti transportuoti miško produktus iš gretimo Lėvens baseino, kur yra didelė Žalioji giria ir kiti miškų masivai. Pritaikymas Lėvens-Sonžylos kanalo rąstams plukdyti į Nevėžį labai prisidėtų miškų eksploatacijai Lėvens baseine.
Neturime tikslių žinių apie miškų Nevėžio baseine suskirstymą veislėmis. Visi Lietuvos valdiški miškai skirstomi pagal vyraujančią veislę taip: pušis 34%, eglė 40%, beržas 10%, drebulė 6%, juodalksnis 5%, baltalksnis 2%, ąžuolas ir uosis po 1%.
Nevėžio baseine miškai pasiliko, daugiausia, periferijose, toliau nuo upių. Jų procentas yra nedidelis, kiek mažesnis už bendrą Nemuno baseinui (20%). Ir hidrologinis miškų vaidmuo Nevėžio baseine nėra labai žymus. Nevėžio krantuose maža miškų beliko. Esamieji miškai labai puošia Nevėžį; plaukiantieji baidarėmis turistai gali rasti juose puikių vietų stovyklai. Pažymėtini; Berčiūnų miškas žemiau Panevėžio, nedidelis ąžuolynas žemiau Krekenavos, Bobėnų miškas aukščiau Kėdainių.
68Žinias apie miškų plotus man suteikė Miškų Departamente p. Z. Gudonis.
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga