Nevėžio žvejyba
Žuvingumu Nevėžis nepasižymi: žuvys nemėgsta balų vandens ir vengia gilių bei ramių upės žiočių. Manoma, kad seniau žuvų Nevėžyje būta daugiau ir įvairesnių (11, 68 pusl.). Galima nurodyti kelias priežastis, kodėl sumenkėjo Nevėžio vandenų turtai. Upės vaga aukščiau Miežiškių pilna liekanų, kuriuose buvo statomi būčiai žuvims gaudyti; šitas barbariškas būdas ne tik išnaikino žuvis, bet ir visai pagadino upės vagą, visą aukštupį paversdamas balomis. Aklosios malūnų užtvankos užkerta kelią žuvims, kai jos keliauja nerštui prieš srovę į mažus upelius. Seniau vertėsi žvejyba gal daugiau Nevėžio krantų gyventojų, bet dabar iš vienos tik žvejybos niekas negyvena. Nevėžio žuvies nepakanka net Panevėžio ir Kėdainių rinkai aprūpinti. Tuo tegalima paaiškinti gan aukštą nuomos kainą, kurią žvejai moka valstybei už Nevėžį. Žemės ūkio ministerijos Vandenų ir durpynų referenturos žiniomis, kasmet išnuomuojamas žūklei toks Nevėžio plotas: Panevėžio aps. 77 ha, Kėdainių aps. 216 ha, Kauno aps. 130 ha, viso 423 ha (kitomis žiniomis 445 ha). Nuoma atiduodama iš varžytinių; pradinė varžytinių kaina būna tokia: Panevėžio aps. apie 400 lt. Kėdainių aps. 650 lt, Kauno aps. 550 lt, viso apie 2?00 lt. Paprastai tiek tepaimama ir nuomos. Vidutiniškai 1 ha Nevėžio nuoma sudaro 5,85 lt per metus, o kitų Lietuvos upių tesiekia 1,50 - 2 lt, ežerų ligi 3 lt. Iš šio palyginimo atrodytų, kad Nevėžio žūklė yra pelninga. Brangiausią nuomą moka Kėdainių aps. žvejai, vidutiniškai 7,7 lt/ha, tuo tarpu Panevėžio aps. temokama po 5 lt/ha, Kauno aps. tik 4 lt/ha, nors žemupis turėtų būti žuvingesnis. Galima manyti, kad nuomos kaina pareina nuo artimų rinkų.
Kiek uždarbio turi iš Nevėžio žvejai, žinių neturime. Vienai nuomai apmokėti jie turi parduoti bent 1000-1500 kg. Jei pagaunama 5000-6000 kg, tai 1 ha duotų 12-14 kg žuvies per metus, kas atitinka vidutinę kuklią mūsų ežerų normą - 15 kg ha per metus.
Šiaip Nevėžyje sugaunama lydekų, karosų, vėgėlių, kuojų, lynų ir ešerių; žemupio gelmėse prisilaiko milžinų šamų.
Nevėžio baseino ežerai taip pat mažai žuvingi; juose veisiasi lydekos, lynai, vėgėlės ir karosai.
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga