KELIAS II. NERIS (VILIJA)
Neris - didžiausias Nemuno deš. intakas. prasideda Sovietų Gudijoje, netoli Borisovo mst.; aukštupy vad. Vilija. Teka per Lenkiją, Vilniaus kraštą, Vilnių ir ties Kaunu įteka į Nemuną. Srauni ir švari upė, nepaprastai įdomi vandens kelionei.
Neries ilgumas 510,0 km; geografijos vadovėliuose kartais klaidingai nurodomas 725 km ilgumas. Laisvojoje Lietuvoje tėra Neries žemupys 95.3 km ilgumo ir dar 26,2 km upė skiria Vilniaus kraštą.
510,0 Neries versmės.
508,2 d, Šilėnų k.
506,6 k. Kromovičių k.
500,8 k. Vileikos k.
498,0 d. Vieškų k.
492,0 d. Lenkijos valstybinės sienos pradžia.
489,5 d. Salonos k.
485,5 d. Milčios bžk.; nuo šios vietos upė tinka plukdyti.
483,5 k. Lonvos žiotys, Dragomičių bžk.480,5 k. Sakovičių k.
478,0 d. Krivoznakų k.
476,1 tiltas, d. Pagosto bžk., 6 km Dolhinavo mst.
473,8 k. Dvynasos žiotys.
472,0 d. Stachų k.
466,1 d. Žiznovos žiotys, Karolino dv.
463,4 k. Drozdos žiotys, d. Kamenio (Akmens) k., tiltas(!).
462.0 k. Kraistės žiotys; k. baigiasi Sovietų Gudijos siena.
457.4 d. Bakūnų bžk.; nuo šios vietos leidžiama plaukti, vengiant Sovietų sienos. Bakūnus galima pasiekti vieškeliu iš Dolhinavo mst. (9 km); geležinkeliu važiuojama ligi Vileikos mst., autobusu ligi Dolhinavo.
456,7 keltas.
455,2 d. Stešicų k.
453,0 k. Kobylenkos žiotys.
450,3 d. Slastos žiotys.
449,3 d. Kumelščinos k.
446,2 d. Kostikų k.; senovėje nuo šios vietos plaukiojo laivai (vytinės).
443,1 d. Servečies žiotys; Servečis teka iš šiaurės pro Budslavo ir Krivičių mst, turi 91,5 km ilgumo.
442,0 d. Sutokų (Santakų) k.
432,7 d. Sosenkos k., seniau vytinių krovimo vieta.
425,8 d. Varpės žiotys.
425,1 k. Pachomavo bžk.
422,2 k. Ilijos žiotys. Ilija teka iš p. rytų pro Ilijos ir Viazinės bžk., 81,6 km ilgumo; žemupy vadinama taip pat Viazinė (Viazutė) ir Ribčena.
420,5 d. Slabados k.
417,5 d. Kosutos žiotys.
416,0 k. Kosutos k., keltas.
410,0 d. Malmygų k.
406,6 k. Olšankos k.
404,2.d. Pelos žiotys.
402,3 d. Vileikos glžk. stotis, lentpiūvė.
400,6 d. Vileikos mst.; viešbučiai, paštas; upėje akmuo „Paco plikė".
399,6 vieškelio (Vileikos - Molodečno) tiltas.
396,3 d. Krasnyj Berežok k., dailūs šlaitai.
393,3 gel. Molodečno - Vileikos glžk. tiltas.
391,1 d. Spornios žiotys.
388,2 k. Smerdijos žiotys, tiltas.
386,0 k. Rūnų k.
381,4 d. Mamajų k., tiltas.
377,5 k. Slabadėlės k.
372,6 d. Tropalavo k.
370,5 d. Švedų k., keltas; akmuo Petušok (Gaidelis) ; akmuo Topčak.
366,0 d. Naruties žiotys. Narutis teka iš Naručio ež. (67,4 km), iš šiaurės.
361,3 k. Ušos žiotys, 2 km Zaskevičių bžk. Uša teka iš p. rytų pro Molodečno mst., turi 73,6 km ilgumo.
359,6 k. Olenio k., keltas; Verebės sūkurys.
356,2 k. vandentiekio stotis, 2 km Zalesės glžk. stotis (Ašmenos - Molodečno linija toliau eina lygiagrečiai upei ligi Smurgainės.
353,6 d. Ordiejos žiotys, Rudnios k., tiltelis.
353,3 k. Zdros (Drajos) žiotys, 1 km Michnevičių k., 3 km Zalesės dv., kun. Oginskių centras, parkas.
351,6 k. Bielos žiotys.
351,0 d. Okuškaučinos k.
346,0 k. Klidenėtų k., keltas; 3 km Smurgainės mst., viešbučiai, paštas, įdomios architektūros bažnyčia, odos pramonė.
341,9 k. Pervazų k., vieškelio {iš Smurgainės į Naručio bžk.) tiltas.
341,4 k. Oksnos žiotys.
339,0 d. Vainidinėtų k.
337,0 k. Svetlianų bžk., tiltas.
334,2 k. Ribokų k.
329,7 d. Daniuševo bžk., keltas; prasideda rėvų ir akmenų ruožas.
328,3 k. Markaucų k.; tiltas; akmuo Verebė.
323,7 tiltas; pirmoji rėva Privitalna.
320,1 k. Pilčių k., tiltas; rėva Lastauka.
317,0 d. Žodiškio bžk., vieškelio tiltas; senos bažnyčios.
314,0 rėva Rėviaka, k. Baltasis Kalnas.
311,3 d. Plavuškių k., keltas.
308,5 d. Ašmenėlės k., rėva Ašmenėlė.
306,5 k. Novosiolkų k., d. Andrejevcų k.
301,0 k. Rudnios žiotys, d. Vincentavo dv.; akmuo Riešutas.
293,0 rėva Žibutė (Zybucha).
291,2 rėva Jeva (Čeromcha); akmenys.
288,9 tiltas, d. 2 km Nestaniškių bžk., už 11 km didelis Svyrio ežeras.
287,2 d. Bujokų k.
279,0 k. Ašmenos žiotys; Ašmena teka iš pietų pro Ašmenos mst., turi 104,0 km ilgumo.
278,4 k. Markūnų k., keltas.
274,6 d. Stračios žiotys; Stračia teka iš š. rytų, turi 80.1 km ilgumo.
271,9 k. Mykoliškio mst., senoji bažnyčia; med. tiltas Vilniaus - Svyrių vieškeliui; autobusų susisiekimas su Vilniumi.
269,8 d. Soročios žiotys.
268,5 d. Piniklos k.
266,2 k. Raudoniškių k., d. Jokubiškių k.
264,1 d. Dūdos žiotys.
262,8 d. Svyruonėlių k., 1 km Svyruonėlių bžk.; nuo šios vietos Vilija vis dažniau pradedama vadinti Nerimi.
260,3 d. Mužilų k.; akmuo Kazokas.
258,8 k. Gozos žiotys, Savoniškių k.
254,5 k. Vaitiešiškių k.
251,4 d. Rytinės žiotys, Kukeniškių k.
250,6 d. Videniškių k.
250,1 k. Senkanės žiotys, Nidžionių k., keltas.
247,9 k. Tartoko k.
246,0 d. Pervazninkų k., keltas.
245,3 k. Bistrytės mst.
242,4 k. Simoniškių k., d, Rūdiškių k.
241,0 d. Burbliškių k., k. Pavokšės dv.
239,9 k. Daunoriškių k., d. Klevatiškių k.
237,4 d. Aleksų k., keltas.
235,0 d. Balošos žiotys.
232,1 d. Malių k.
228,5 d. Šukliškių k.; rėva Šalnaidė.
226,3 k. Buivydžių bžk., keltas.
222,0 k. Vilkinčių k., rėva Mergelių Ratelis; akmuo Vilkas.
219,6 d. Balingardo bžk., k. Punžonių k., keltas.
214,5 d. Brižų k., rėva Marmuslė.
212,8 Vilniaus - Daugpilio glžk. geležinis tiltas.
212,7 d. Žeimenos žiotys, Santakų k.; akmuo Cegelnikas.
210,4 d. Baran-Rapos vnk.; Barano (Avino) rėva; Mazilioniškių k.
207,2 d. Raudondvario dv., Liutėnų k., uola.
205,8 rėva Psarnia.
204,4 k. Spragilinės vnk., rėva Šokiai.
201,2 k. aukšti šlaitai; ligi šios vietos glžk. linija eina lygiagrečiai upei.
200,6 k. Bezdonės žiotys, d. Tuščiaulių k., keltas; Teterukų rėva, k. Karoliškių dv.
199,0 k. Kukutiškių vnk.
197,5 d. Malėtiškių k.
196,3 d. Nemenčios žiotys, Nemenčino mst., sena bažnyčia; tiltas, autobusai į Vilnių.
193,5 d. Karveliškių k.
191,0 d. Čeremšiškių k.; akmuo Vanagas.
189,2 k. Brataniškių k.
187,2 d. Želosos žiotys; sala, rėva Alksninė; d. Tartoko k.
185,0 rėva Byra.
183,0 d. Kryžiokų k.
179,0 k. Veržės žiotys, d. Oškinių k., k. Veržupės dv.
177,7 d. Riešės žiotys, Staviškių k., už 3,5 km garsūs Žalieji ežerai.
175,6 d. Turniškių k.; statoma hidroelektrinė stotis.
172,6 d. Verkių dv., garlaivių susisiekimas su Vilniumi;
ant kalno parkas ir buv. Masalskių rūmai; būtinai aplankykit (įėjimas apmokamas) ; gražus reginys į Neries slėnį.
172,1 d. Trinapolio bažnyčia, 1 km Vilniaus Kalvarija; koplytėlės pušyne, Cedrono upelis; patartina aplankyti.
168,9 k. Veršupės vasarvietė; rėva Balandis {Holub); rėva Pirtis.
168,0 d. Vilniaus žiemos uostas; med. kariuomenės tiltas.
166,5 k. Antakalnis, Vilniaus priemiestis, šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Lietuvių Mokslo Draugijos rūmai; upės krante karo kalėjimas (b. Sluškų rūmai), aukštai Trijų Kryžių (Bekešo) kalnas.
164,9 k. Vilnios žiotys, Pilies rėva; Vilniaus mst.; k. Snipiškių priemiestis, pionerių kareivinės su mediniu Mickevičiaus paminklu, elektros stotis; d. prieplaukos, Gedimino (Pilies) kalnas, bazilika, Vrublevskių biblioteka.
164,0 gel. Žaliasis tiltas, d. šv. Rapolo bažnyčia, k. miesto centras. Vilniuje aplankytini: Aušros Vartai, šv. Onos bažnyčia, šv. Jono bažnyčia, bazilika, Gedimino kalnas (įėjimas apmokamas), Batoro universitetas, Rasos kapinės (J. Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio, V. Syrokomlės kapai), Lukiškio aikštė.
162,1 Lukiškio gel. tiltas; k. Poguliankos miesto dalis, d. Lukiškio priemiestis.
160,0 d. Karalienė, dailūs krantai, k. Žvėryno parkas.
158,8 k. Zakreto (Užvingio) botanikos sodas; med. kariuomenės tiltas; upėje Naujoji rėva.
)53,7 k. Panerių dv., aukštai - Panerių kalnai; upėje Panerių rėva.
150,0 d. Buktos k., k. Jačionių k.; dailus reginys į Vilnią.
144,0 k. Neravų k., d. Bielūnų k.
140,9 k. Vokės žiotys; 4 km ligi Lentvaravo, 10 km ligi Trakų; k. Kauno Vokės k.
Neris ties Pragaro kalnu (120,0 km)
138,9 k. Volų k.
136,0 Soidės rėva, d. Šilėnų bžk.; čia buvo projektuojama pirmoji hidroelektrinė stotis; Raudonas akmuo.
132,5 d. Sviliškių k.; rėva Olesnikas; d. 2 km ligi Rikantų glžk. stoties.
131,7 d. Naujoji Rėva. Kiaulės rėva.
127,9 k. Paneriškių k.
124,0 k. Briežalos žiotys, Papiškio k.. Zaviesos rėva; k. 2 km ligi Zaviesų glžk. stoties.
122,3 d. Surmonių k.
121.5 k. Lietuvos adm. linija su Vilniaus kraštu. Ausieniškio vnk. Nuo Ausieniškio galima plaukti be ypatingų leidimų: pasiekti jį galima iš Vievio glžk. stoties (9 km paprastu vieškeliu}. Toliau 26 km adm. linija eina Nerimi.
120,0 k. Pragaro kalnas su plika viršūne; gražus užnerių reginys; matyti Panerių kalnai ties Vilniumi.
119,0 k. Kergeliškių k. (ant kalno) ; mūsų pasienio sargybos rajono būstinė; d. Elniokumpio k.; akmuo Kumpis.
115,0 k. Purvų k., d. Karmazino k.; upėje Purvų rėva; akmuo Balnas.
113,1 d. Dūkštos žiotys, k. Padūkščio k.; upėje rėva.
112,2 d. Verkšonių k.
Neris prie Dūkštos žiočių (113,1 km)
109,0 k. Panerių vasarvietė; upėje sala; 6 km ligi Vievio glžk. stoties.
106,3 k. Aliosos žiotys, Padaliosės k.
103,1 d. Bielazariškių k.; lenkų sargybos būstinė.
102,1 k. Kulio vnk.
98,2 k. Grabijalų k.; akmenys Trys Broliai.
97,5 pavojingiausia Neries rėva Salinė (gudų Solnik) ; čia daug žuvo laivų su druska; saugotis akmenų; plaukti tenka arti deš. kranto, dėl to gali būti nesusipratimų!
96,0 k. Puikių k., d. Kernuvėlės dv.
95,3 d. baigiasi adm. linija; toliau plaukiama be jokių suvaržymų.
94,4 k. Sukros žiotys, Mitkiškių k.; lauke - garbinamas akmuo su koplytėle; upėje sala, d. Semeniškių k., Pajautos slėnis; reginys į Kernavę.
Rėva Salinė (97,5 km)
92,4 d, Mitkiškių vnk., ant kalno Kernavės mst., seniausia Lietuvos kunigaikščių sostinė; 8 kalnai - Mindaugo sostas, nauja mūrinė bažnyčia, koplytėlės; pradžios mokykla su muziejėliu; Geležinio Vilko paminklas, Kernavę reikia būtinai aplankyti!
91,1 k. Mitkiškių k.. keltas; d. smėlio šlaitas su gražiu reginiu: nuo šios vietos pradeda kelionę tas, kas nenori ar negali plaukti iš Vilniaus krašto ir adm. linija; 11 km vieškeliu nuo Vievio glžk. stoties.
89,0 d. Valeikiškių k.;
88,0 k. vagoje didelis akmuo Gaidys.
87,0 k. Kmitų k., d. Ardiškių k.
85,1 k. Žiežmarės žiotys, Nevardiškių vnk., d. Dailydžių k.
83,5 rėva Tatarka.
81,9 k. Panerių k.
81,0 k. Žlibiškių k.
79,3 d. Laukiškių vnk.
77.6 k. Budelių k.; aukštas piliakalnis, legendos apie paslėptus turtus; platus reginys {patariama aplankyti!).
75,9 k. Padalių k. Žaslių - Ukmergės vieškelis, buv. tilto vieta, v. mat. stotis (poliai), keltas.
74,6 d. Musės žiotys, Čiobiškio bžk.: bažnyčia, senas Pilsudskių dvaras, dabar vaikų prieglauda.
73,3 k. Litviniškių k., d. Rusių Rago k.
70,5 d. Malūnėlio vnk., aukštas Žvalgakalnis su dailiu reginiu.
67,7 k, Zubiškių dv.; rėva Zubas.
67,0 d. Smėlėnos k., didelis Gireliškio akmuo.
65,5 k. Laukystos žiotys, Kaspariškių k.. d. Laukystos k.
64.6 d. Kamajaus žiotys, k. Petrošūniškių k., rėva Laukysta.
63,5 d. Gunios dv.
62,3 d. Pagunios k.
60,8 d. Liudviniškių k.
60,5 k. Gegužinės bžk., nauja mūrinė bažnyčia, Vilniaus aikštelė.
58,0 k. Gegužinės dv., keltas.
56,7 d. Letavos žiotys, k. Tartokų k.
56,5 k. Lomenos žiotys, d. Arnastiškių vnk.
Rėva Krivičiai (55,0 km)
55,0 d. Kernaviškių vnk., Krivičių rėva, vagoje stambūs: akmenys.
53,0 d. Padaigų k.
51,5 k. Ruklos k., d. Vanagiškio k.
50,5 k. Ruklos dv., kariuomenės vasaros stovykla; keltas.
49,2 k. Čiūžių vnk., status aukštas šlaitas, vienas gražiausių; patartina aplankyti viršūnę ir pamatyti gražų vaizdą.
46,1 k. Venecijos vnk., d. Salininkų k., dailios, „dravės" - senos pušys su nukirstomis viršūnėmis ir inkilais bitėms; keltas.
45,5 k. Taraslaukio vnk., sala. rėva Žirgas, staigus vingis geriau plaukti deš. šaka.
44,5 d. Šventosios žiotys, Santakos dv., vasarvietė; aukštas: deš. krantas; čia projektuojama statyti galinga hidroelektrinė stotis.
42,7 d. Lokio žiotys, rėva Kumelė.
41,2 k. Skarulių bžnk.; senojo gotiko stiliaus bažnyčia., labai sena.
40,7 d. Laukagalių k.
40,1 gel. plento tiltas (senas glžk. tiltas!) ; jo taure - potvynių aukščių žymės.
40,0 gel. Kauno - Jonavos glžk. tiltas; d. 2,5 km ligi Jonavos glžk. stoties; sekluma.
39,0 d. Jonavos mst., laik. medinis tiltas, v. mat. stotis (poliai); bažnyčia su naujais bokštais, autobusų stotis; k. Taurosta, Jonavos priemiestis.
36,6 keltas.
36,0 k. Varpės žiotys, Tartako k., d. ant kalno Rimkų bžk.
34,0 d. Kurmagalos k., aukšti šlaitai; k. Stašėnų k.
31,6 k. Bartonių k. ir dv.; keltas.
28,5 d. Batėgalos k., aukštai Švedkalnis; sekluma.
26,3 k. Salupės vnk.; sekluma.
26,0 d. Mikeliškių dv.; didelė sala ir kelios smulkesnės; upė sekli ir labai srauni - Salupės rėva; geriau plaukti į kairę; puikus paplūdimis saloje; k. Salupių pušynas.
24,5 d. aukštas, labai dailus šlaitas; aukštai Kaukazo vnk.; upėje Andruškonių rėva - vad. zobara, tik prie deš. kranto.
23,5 k. Guldynų k., d. nepaprastai gražus status šlaitas, vertas aplankyti.
22,0 d. Drąseikių k.; rėva Druskelė, vidury upės gražus raudonas akmuo Gaidelis (gudų Pietušok).
Gaidelis (22,0 km)
21,0 k. Krėslinių k.
20,4 k. Turžėnų k., Šešuvos žiotys; keltas.
19,2 sala, rėva Raudonė; k. Šančių k., Kapeliušo piliakalnis.
18,5 k. Karmėlavos bžk., daili medinė bažnyčia, Mergaičių ruošos mokykla, Pilies kalnas, pustomojo smėlio atkalnė.
18,3 d. Masteikių k.
17,3 rėva Rykštinė, akmuo Plaščiokas.
16,7 k. Pelenių k.
16,0 rėva Karvė.
15,5 k. Žversos žiotys, rėva Veršiukai.
Neries vingiai
15,0 d. Lapių bžk., mūrinė bažnytėlė; iš bokšto neblogas reginys; upėje akmuo Mikyta.
13,5 rėva Avinas.
12.5 k. Vaistariškių k.. pušynas. kur 1923 m. buvo pirmoji Lietuvos skautų stovykla; d. Lankiškių k.
9,6 d. Peklos vnk,. v. mat. stotis.
9,5 k. Kleboniškiu k., gražus pušynas. vasarvietė; čia numatyta statyti hidroelektrinė stotis: d. Lentainių piliakalnis (būtinai aplankykit!).
9.0 d. Lentainių k.
8.0 d. Salių k.
6.0 k. Kauno miesto vandentiekio šuliniai ir siurbliai: dailus reginys į Kauną (Prisikėlimo bažnyčia, Universiteto klinikos ir Techn. fakulteto rūmai Aleksote).
5.0 d. Sargėnų k.. k. Eigulių k.; ant kalno piliakalnis.
3,0 buv. Eigulių tilto vieta; Žemaičių plentui numatomas statyti naujas glžbet. tiltas; k. ant kalno Universiteto klinikos, toliau Technikos mokykla.
1,3 gel. 5 angų Petro Vileišio tiltas, 266 m ilgumo, 10,5 rn aukštumo; v. mat. stotis (matuoklė) ; d. Vilijampolė, Kauno priemiestis: Veterinarijos akademija, Rabinų mokykla; k. Kauno Senamiestis: pilies griuvėsiai. Metropolijos kunigų seminarija.
0.0 Neries santaka su Nemunu; priešais Marvelės k.; žemiau Vileišio tilto Neries vaga reguliuota būnomis: saugotis būnų ir sūkurių ties jų galvomis!
Lietuviška baidarė - žvejų luotas
Pastabos
Žemėlapiai: 1:400.000 Lietuvos žemėlapis, 1 : 300.000 vokiečių ir lenkų, 1:100.000 mūsų, vokiečių ir lenkų.
Upės charakteristika: Vid. kritimas aukščiau Naruties 37 cm/km, tarp Naruties ir Žeimenos 22 cm/km, tarp Žeimenos ir Šventosios 40 cm/km, žemiau Šventosios 38 cm/km; apskritai, Neries kritimas didesnis, kaip Nemuno. Upės platumas 60-180 m, gilumas 0,5-1,0 m seklumose, ligi 2-3 m pasisukimuose ir rėvose; vandens greitis paviršiuje 1,2-2,2 m/s (4,3-8,0 km/h). Vagoje daug akmenų, pavojingos „sėbrinės" rėvos (jos aprašyme išskirtos juodu šriftu).
Laivyba: laivų susisiekimas tik tarp Vilniaus ir Verkių; plukdomi sieliai; baidarei Neris nepaprastai patogi ir įdomi upė.
Krantai visur tinka sustoti ir pasistatyti palapinę.
Keliones ilgį galima numatyti, skiriant 40-50 km dienai. Siūlomi tokie dienos ruožai: Vileika - Smurgainiai - Nestaniškiai - Bistrytė - Nemenčinas - Vilnius - Paneriai - Gegužinė - Kaunas. Vilniui ir jo apylinkėms reikia paskirti 2-3 dienas (Trakai!), Kaunui - 2 dienas.
Literatūra: 1) K. Tyszkiewicz. Wilija i jej brzegi, 1871. 2) S. Kolupaila. Lietuvos upių monografijos. Židinys 1931-1932. 3) S. Kolupaila. Išilgai Neries. Naujas Žodis 1929. 4) S. Jameikis. Paneriai - Kaunas, 109 km Nerimi baidarėmis. Skautų Aidas 1935.
Nuo redakcijos ⚬ Autoriaus žodis ⚫ BENDROSIOS PASTABOS ⚫ Kuo įdomios vandens kelionės? ⚬ Kaip organizuoti vandens keliones? ⚬ Masinių kelionių organizacija ⚬ Kaip ruoštis atskirai ekskursijai? ⚬ Kaip elgtis plaukiant baidare? ⚬ Nesudėtingi hidrometriniai darbai
⚬ Kaip naudotis šiuo vadovu? ⚫ KELIAI ⚫ Nemunas ⚬ 1 dalis ⚬ 2 dalis ⚬ 3 dalis ⚫ II. Neris (Vilija) ⚫ III. Nevėžis ⚫ IV. Dubysa ⚫ V. Jūra ⚫ VI. Minija ⚫ VII. Šešupė⚫ VIII. Šventoji ⚫ X. Žeimena ⚫ X. Narutis ⚫XI. Merkys ⚫XII. Juodoji Ančia ⚫XIII. Baltoji Ančia XIV. Gilija ir kelias į Karaliaučių ⚫
XV. Iš Nemuno žiočių į Klaipėdą ⚬ Minija ir kanalu ⚬ Skersai Kuršių Marias per Nidą ⚬ Kanalu ir per Juodkrantę ⚬ Per Ventės Ragą rytų pakraščiu ⚫XVI. Danė (Akmena) ⚫ XVII. Venta ⚫ XVIII. Virvytė ⚫ XIX. Varduva ⚫ XX. Mūša - Lielupė ⚫XXI. Lėvuo ⚫ XXII. Nemunėlis ⚫ XXIII. Kriauna (Sartų ež.) ⚫ XXIV. Siesartis (Šventosios) ⚫ XXV. Širvinta (Šventosios) ⚫ XXVI. Lakaja ⚫ XXVII. Kiauna ⚫ XXVIII. Verknė ⚫ XXIX. Strėva ⚫ XXX. Šešuvis (Jūros) ⚫ XXXI. Šušvis (Nevėžio) ⚫ XXXII. Molėtų ežerai ⚫ XXXIII. Kirdeikių ežerai ⚫ XXXIV. Anykščio (Rubikių) ežeras ⚫ XXXV. Didieji Dzūkijos ežerai ⚫ XXXVI. Virkštos (Platelių) ežeras