Upių labirintasKelionės į Gruziją

Lietuvos nuosėdiniai grybai. Valgomasis nuosėdis

Valgomasis nuosėdis

Valgomasis nuosėdis


(Cortinarius praestans (Cord.) Gili.)

Kepurėlė 10-15 (25) cm skersmens, jauną vaisiakūnių pusiau apvali, senesnių iškili, senų išsiplėtusi, su gūbreliu, didelė, stora, šiek tiek gleivėta, jauna apsitraukusi violetiniu, sena gelsvu šydu, kuriam trūkus - pilkai rudos, rausvai rudos, vario ar net šokoladinės spalvos, kraštai su apvalkalo (šydo) liekanomis. Lakšteliai gelsvai pilkšvi, senesnių grybų pilkai violetiniai, senų pilkai rudi, rausvai rudi, labai tankūs, siauri, priaugtiniai arba kotu truputį nuaugę žemyn, pakraščiai šviesesni, vingiuoti. Kotas 10-15 (25) cm ilgio, 2-4 cm storio, pagrindas su 5-6 cm skersmens gumbu, melsvas, melsvai violetinis, grybui senstant, išblunka iki gelsvai ochrinės spalvos, jaunas kartu su kepurėle apsitraukęs violetiškai melsvu apvalkalu. Trama balsva, koto melsva, stangri, be ypatingo kvapo, švelnaus skonio. Sporos karpotos (ją masė rausvai ruda), 12-18x8-9 μm.
Auga rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kalkingame dirvožemyje, kartais didelėmis grupėmis. Rastas Ginučių ąžuolyne (Ignalinos raj.) 1979 m. Mitybine verte prilygsta baravykui. Tai ne tik stambus, gražus, bet ir gero skonio grybas.


<< Į TURINĮ >>