Upių labirintasKelionės į Gruziją

Lietuvos baltikiniai grybai. Sviestinė plempė

Sviestinė plempė

Sviestinė plempė


(Coffybia batyracea (Fr.) Quėl.)

Kepurėlė 3-7 (9) cm skersmens, iškili, senesnių vaisiakūnių paplokščia, su gūbreliu, lygi, blizganti, raudonai ruda, kaštoninės, rudos, ochrinės rusvos spalvos. Lakšteliai balti, tankūs, ploni, neryškiai dantytais pakraščiais, priaugtiniai arba laisvi. Kotas 5-8 cm ilgio, iki 2 cm storio, prie pagrindo netaisyklingas, sustorėjęs ir apšepęs baltais plaušeliais, į viršų laipsniškai plonėjantis, kremzliškas, senas tuščiaviduris, kepurėlės spalvos arba šiek tiek šviesesnis už ją. Trama balta, po luobele rusva ar rausva, minkšta, vandeninga, karstelėjusio sviesto kvapo, malonaus skonio. Sporos bespalvės (jų masė balta), 6-7x3-3,5 μm.
Auga liepos - spalio mėn. spygliuočių, lapuočių, rečiau mišriuose miškuose, dažniausiai pavieniui, pasitaiko ir grupėmis. Lietuvoje dažna. Vartojama šviežia, dažniausiai kepta. Ketvirtos kategorijos.
Mūsų miškuose labai dažnai randama pilkšvoji plempė (Collybia asema Fr.). Tai sviestinės plempės atmaina. Jos kepurėlė pilka, pilkai ruda, o kotas pilkai rudas ar pilkai gelsvas. Vaisiakūniai šiek tiek smulkesni negu sviestinės plempės. Valgoma. Ketvirtos kategorijos.


<< Į TURINĮ >>