Upių labirintasKelionės į Gruziją

Lietuvos pievagrybiniai grybai. Skėtinė stambiažvynė, skėtinė žvynabudė

Pilkoji skydabudė

Skėtinė stambiažvynė


skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera (Fr.) Sing.)

Kepurėlė 10-30 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių ovališka, su ruda luobele, senesnių skėtiška, vidurys su tamsesnės spalvos gūbreliu, jaunų grybų paviršius lygus, senesnių sutrūkinėja į rudus žvynelius, tarpžvyniai baltai pilkšvi, pilkšvai rusvi arba violetiškai rusvi. Lakšteliai balti, minkšti, platūs, iki 3 cm pločio, laisvi. Kotas labai ilgas, 10-25 (30) cm ilgio, 1,5-3 cm storio, jaunų vaisiakūnių balsvas, senesnių šviesiai rudas ir senų apaugęs rudais, pilkai rudais žvyneliais, išsidėsčiusiais dryžiais (rainas), su baltu, storu, dideliu, paslankiu rinkiu, pagrindas gumbiškai sustorėjęs. Trama balta, minkšta, puri, malonaus kvapo ir skonio, stora. Sporos baltos, 15-20x10-12 μm.
Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens senuose išretintuose miškuose, dažniausiai miškų pakraščiuose, aikštėse, pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Labai puošnus mūsų miškų grybas. Lietuvoje gana dažnas. Valgomi tik jauni švieži vaisiakūniai. Ketvirtos kategorijos.


<< Į TURINĮ >>