Gluosninė kreivabudė
(Pleurotus ostreatus (Fr.) Kummer)
Kepurėlė 5-10 (12) cm skersmens, pusiau apvali, vėduokliška, kartais apvali, jaunų vaisiakūnių iškili, senesnių paplokščia, matinė, lygi, mėsinga, šviesiai pilka, pilkai gelsva, tamsiai pilkai rusva, juodai pilka su violetiniu, arba pilku atspalviu, kraštai kartais užsilenkę aukštyn. Lakšteliai balti, senesnių grybų pilkšvi arba net gelsvi, platūs, reti, nuaugtiniai; Kotas 1-5 cm ilgio, iki 2,5 cm storio, ekscentrinis arba šoninis, baltas, pilkšvas arba gelsvai rusvas, kartais visai be koto, tada kepurėlė prie substrato priaugusi šonu. Trama balta, sultinga, nekarti. Sporos bespalvės (jų masė balta kreminio atspalvio), cilindriškos, 8- 11 (12)x3-4 μm.
Auga rugpjūčio - lapkričio mėn., kartais pavasarį, grupėmis arba pavieniui ant lapuočių, rečiau ant spygliuočių medžių kamienų, stuobrių, pasitaiko ant kelmų, stambesnių šakų. Valgoma
(šviežia, sūdyta).
Lietuvoje dažnai randami šio grybo du varietetai: var. sallgnus (Fr.) Konr. et Maubl. - Vaisiakūniai gelsvai rusvi, gelsvi,
var. pulmonartus Fr. - Vaisiakūniai beveik balti, kartais gelsvi. Abu grybai dažniausiai auga ant negyvos, supuvusios drebulės, beržo, juodalksnio medienos.
Kai kuriose Europos šalyse, taip pat Ukrainoje gluosninė kreivabudė auginama dirbtiniu būdu.