Geografinės Jūros baseino ypatybės
Jūros baseinas apima beveik visą centrinę Žemaitiją. Jo plotas - kone 4000 km2. Tai 1/16 Lietuvos. Aukštupyje ir vidurupyje upė riečiasi apie Žemaičių aukštumos pietvakarinį kraštą. Dauguma intakų atiteka iš ten. Todėl Jūros baseinas labai asimetriškas - 84% ploto apima kairieji ir tik 16% dešinieji intakai. Ledynams traukiantis, pirmiausia susiformavo didžiausias Jūros intakas Šešuvis, į ją įpuolanti Šaltuona. Jūra atsirado vėliau, todėl jos, kaip „jaunos“ upės nuolydis gana didelis. Tačiau matavimai rodo, kad Jūra, kartu su dauguma savo intakų, pastoviai graužiasi gilyn. Po kelis ar net keliolika centimetrų kasmet. Statūs, aukšti, kartas nuo karto griūvantys Jūros, Akmenos, Ančios ir kitų baseino upių skardžiai - akivaizdus to proceso liudijimas. Gal svarbiausia Jūros baseino ypatybė - didelis kritulių kiekis. Atginti nuo Baltijos jūros debesys per Žemaičių aukštumas dažnai neperlipa - išlyja čia pat. Daugiausia kritulių prie Rietavo ir Kvėdarnos - bent po 800 mm kasmet. Tolstant į rytus, jų po truputį mažėja. Centrinės Žemaitijos dirvožemiai molingi, nelaidūs, todėl tik maža išlyto vandens dalis susigeria į giluminius žemės sluoksnius. Visa tai žinant, lengviau suprasti, iš kur tokie didžiuliai ir dažni Jūros upių potvyniai. Pačioje Jūroje vanduo pakyla 8 m, Šešuvyje - 7 m, mažesniuose intakuose - bent po 3 m. Vis dėlto viduvasaryje dauguma Jūros intakų, o ir ji pati gerokai nusenka. Dauguma knygelėje aprašomų upių plaukiamos tik per pavasarinį polaidį ar po didesnių liūčių. Trumpiausiai, tik porą pavasario savaičių, kelionei tinka Lokysta ir Ežeruona. Pati Jūra - viena iš nedaugelio Lietuvos upių, plaukomų ir pačią sausiausią vasarą. Besiruošiantiems į žygį, dar bus aktualu žinoti, kad ledonešis Jūros baseine baigiasi maždaug kovo 25 - 29 dieną. Po jo - pats tinkamiausias laikas kelionei smarkiosiomis Aitra, Lokysta, Akmena, Ančia, Ežeruona.
Vakarų Lietuvos klimato žemėlapis